paluckas

Seimo pritarimo sulaukusiam būsimam Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Remigijui Bridikiui įspėjant apie galimas kontržvalgybines rizikas, jeigu būtų nutarta išslaptinti buvusius KGB bendradarbius, premjeras Gintautas Paluckas tikina – pareigūno pozicija jo nuomonės šiuo klausimu nekeičia. „Ne, nekeis“, – paklaustas apie R. Bridikio pasisakymus lakoniškai žurnalistams Seime atsakė G. Paluckas.

Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas reiškia nuoširdžią užuojautą dėl žymaus Lietuvos žurnalisto, rašytojo, keliautojo, laidų vedėjo, gido Algimanto Čekuolio mirties. „Šiandien netekome neįtikėtinai iškilaus, intelektualaus žmogaus, vienos ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos kultūros figūrų – Algimanto Čekuolio. Jo gyvenimas ir kūryba paliko neišdildomą pėdsaką mūsų visuomenėje.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad Lietuva Europoje pirmauja pagal atmestas finansavimo paraiškas bankuose. Jo manymu, šią problemą valstybė turi spręsti bendradarbiaudama su bankų sektoriumi. „Europoje mes lyderiaujame pagal atmestų finansavimo paraiškų kiekį bankuose. Mūsų bankų apetitas rizikai yra labai nedidelis, todėl turime tą problemą spręsti, riziką padalindami tarp valstybės ir bankų sektoriaus“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Biržuose besilankęs G. Paluckas.

Premjeras Gintautas Paluckas neatmeta galimybės Lietuvai kartu su kitomis šalimis prašyti Europos Komisijos (EK) atidėti reikalavimus, įpareigojančius sparčiau didinti vadinamąją anglies dioksido (CO2) dedamąją taršiam kurui.  Pasak jo, tokio europinio sprendimo pasekmės būtų rimtos, augtų degalų kainos.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nerimauja dėl ateityje kilsiančių kuro kainų, kurias nulems Europos Sąjungos (ES) planai mažinti visos bendrijos CO2 pėdsaką. Premjeras tikina sieksiąs, jog Lietuva prisijungtų prie grupės šalių, kurios kreipsis į Europos Komisiją (EK) prašant, kad aplinkosauginiai sąjungos tikslai būtų atidėti.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dėl prasidėjusio tarifų karo tarp JAV ir Europos Sąjungos (ES) valstybių vis dar daug neaiškumo. Todėl, akcentuoja Vyriausybės vadovas, sunku prognozuoti, kokių padarinių tai gali sukelti Lietuvos ekonomikai.  „Dėl tarifų karo yra labai daug neaiškumo ir neapibrėžtumo. Kaip jau matėme ne kartą, JAV naujoji administracija tarifus lyg ir įveda, o paskui atšaukia ir į derybas tam tikras nueina.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kada Vyriausybė vertins grupės „Nemuno aušros“ frakcijos narių prašymą laikinai stabdyti Nacionalinio stadiono statybas Vilniuje tik sulaukus Europos Komisijos išvados. Taip pat, anot jo, vertinimo metu bus atsižvelgta į tai, kad stadiono statyboms jau išleistos lėšos, bei susitarta su investuotojais.  „Pirmiausia reikia sulaukti EK išvados. Kiek aš žinau, nepaisant to, kad buvo nemažai pastabų, nei viena iš jų nebuvo kritinė.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Pabradės poligone vykdytos gelbėjimo operacijos metu pademonstruotas tarpinstitucinis bendradarbiavimas buvo visiškai natūralus. Todėl, anot jo, to nereikėtų laikyti svariu argumentu, derantis dėl didesnio amerikiečių karių skaičiaus dislokavimo Lietuvoje.

Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį pareiškė neatmetantis idėjos valstybei per jos kuriamą gynybos holdingą kartu su „Achemos grupe“ steigti bendrą įmonę gaminti sprogmenims. Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ turi rūgščių, galinčių būtų žaliava sprogmenų gamyboje, cechą.

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – Lietuva liūdi kartu su amerikiečių tauta. „Su giliu liūdesiu ir sielvartu sutikau žinią apie tragišką trijų JAV karių žūtį per JAV vadovaujamas pratybas Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „X“ rašo G. Nausėda.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad siūlomą palikti valstybės įnašą į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje pensijų fondai turėtų investuoti į su krašto apsauga susijusias sritis. „Ar tai būtų karinis mobilumas, ar tai būtų gynyba, ar infrastruktūros vystymas – infrastruktūrą mes suprantame kelius ar tiltus, kurie irgi yra svarbūs ir civiliniam, ir kariniam naudojimui. Tai šią sumą planuotume nukreipti būtent į šiuos sektorius“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė ministras pirmininkas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad „Achemos grupės“ valdoma Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ galėtų prisidėti Lietuvoje ketinant gaminant sprogmenis.  Tai jis teigė pirmadienį Vyriausybėje susitikęs su grupės atstovais.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sprendimą dėl naujo poligono Lietuvoje žada per kelis mėnesius. „Greičiau negu greitai tas poligonas nebus, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėdą pirmadienį sakė premjeras. – Praėjusią kadenciją ketverius metus buvo samprotaujama, galvojama ir svarstoma, kur tas poligonas turėtų atsirasti, šiuo atveju sprendimai bus priimti gerokai greičiau – per ateinančius pora mėnesių.

Pirmadienį ištraukus pelkėje nuskendusį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) šarvuotį, premjeras Gintautas Paluckas nekomentuoja dingusių karių likimo. Pasak jo, šią informaciją pirmiausia paskelbs amerikiečių atstovai. Premjeras pridūrė, kad šarvuočio gelbėjimo operacija baigta, tačiau operacija tęsiasi. „Dėl informacijos, ypač, kas yra susiję su kariais ir jų likimu, sutarta, jog ją pirmiausia pateiks mūsų sąjungininkai JAV.

Pabradės poligone vykdant pelkėje paskendusios JAV karinės mašinos gelbėjimo operaciją, įvykio vietoje apsilankęs premjeras Gintautas Paluckas sako, kad viskas organizuojama teisingai ir gerai. „Apsilankymo tikslas – garantuoti visokeriopą valstybės paramą ir pagalbą labai sudėtingai operacijai, aptarti procesą, tarpinstitucinį ir tarptautinį jos koordinavimą.

Nauji skandalo, prasidėjusio Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT), atgarsiai. Skandalo metu IT sektoriuje dirbęs asmuo, pasak jau išardyto ir paleisto Vyriausybės Valdysenos departamento direktoriaus Eimanto Norkūno, dabar, premjero Gintauto Palucko prašymu, yra įdarbintas Vyriausybės Informacinių technologijų valdysenos grupėje.  E. Norkūnui užkliuvo tai, kad galimai G. Palucko pasiūlytas asmuo į naują poziciją yra įsivėlęs į pasipelnymo schemas.

Netylant kalboms, kad į Jonavos mero postą grįžusio ir prieš „čekiukų“ skandalą būsimuoju premjeru vadintas Mindaugas Sinkevičius gali laimėti Socialdemokratų pirmininko rinkimus, kyla klausimas, kas laukia dabartinio premjero Gintauto Palucko.  Ekspertai nesutaria, ar M. Sinkevičius peraugs ministrą pirmininką.

Maitinimo sektoriaus įmonėms toliau prašant grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, premjeras Gintautas Paluckas mano, kad tam resursų nėra. Anot jo, nors daugelyje sektorių matomas lengvatų poreikis, jų taikymas reikštų, kad mažiau lėšų būtų galima skirti gynybai ar socialinių problemų sprendimui.  „Reikia kažkaip apsispręsti, ar norime sutelkti pinigus ir spręsti gynybos, mokytojų atlyginimo ir ligoninių klausimus, ar einame lengvatų keliu ir mokesčius mažinsime.

Per pastarąjį mėnesį gyventojų palankumas „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui sumažėjo 2,1 proc., o ministro pirmininko Gintauto Palucko reitingai išaugo 3,6 proc., rodo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai.  Labiausiai premjero pareigoms tinkančių asmenų sąraše pirmauja dabartinis Vyriausybės vadovas, socialdemokratas G. Paluckas. Sausio mėnesį jam palankumą jautė 8,8 proc. respondentų, o vasarį šis skaičius siekė 12,4 proc.

Paaiškėjus, kad premjerui Gintautui Paluckui bei jo šeimai skirtos rezidencijos Turniškėse atnaujinimas valstybei kainuos daugiau kaip 120 tūkst. eurų, ekspertai nesutaria, ar gynybos finansavimo šaltinių paieškos kontekste tai rodo premjero nesusigaudymą, atsainumą ar baimę. Įžvelgia ir galimybę, kad paskutinieji pasisakymai G. Paluckui gali kainuoti ne tik socialdemokratų pirmininko poziciją, bet ir premjero postą.  Kaip portalui delfi.

Pastarosiomis savaitėmis gynybos klausimai tarp Lietuvos valdžios atstovų sukėlė daug diskusijų ir neapibrėžtumo. Dėl šios priežasties, dalis apžvalgininkų pradėjo abejoti premjero ir Vyiausybės lyderyste bei gebėjimu greitai reaguoti kritinėje situacijoje. Viešojoje erdvėje kalbama ir apie nacionalinės vienybės Vyriausybę. Ekspertai teigia, kad problema slypi politikų komunikacijoje ir neaiškiai ištransliuojamose žinutėse.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant keisti Lietuvos banko (LB) pelno įmokos į biudžetą modelį bei griežčiau traktuoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pažeidimus ir tokiu būdu didinti gynybos finansavimą, premjeras Gintautas Paluckas galimus įstatyminius pokyčius iš esmės palaiko, tačiau mato prasmę diskutuoti dėl alternatyvių priemonių mažinant PVM grobstymą.

Lietuvai ieškant papildomų gynybos finansavimo šaltinių bei derantis dėl paskolų su tarptautinėmis finansų institucijomis, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dar vienas šaltinis tam galėtų būti Europos stabilumo mechanizmas (ESM). Pasak premjero, ši paramą finansinių sunkumų turinčioms euro zonos valstybėms teikianti tarpvyriausybinė organizacija turi sukaupusi apie 450 mlrd. eurų, kurie galėtų būti skolinami Lietuvai ir kitoms regiono šalims.

Po žymiojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino skambučio kilo diskusijos, kas laukia Lietuvos ir kaip vertinti premjero Gintauto Palucko retoriką ir lyderystę. Kol vieni kritikuoja G. Palucko žodžius apie tai, kad Lietuva yra „saugiausioje situacijoje“, o kiti premjerą gina, jog šis neeskaluoja baimės, ekspertai sutaria, kad Lietuvos politikams šiuo metu reikėtų atsakingiau rinkti žodžius.

Per savaitę nuaidėjo du premjero pareiškimai, kurie pakurstė tikrą audrą viešojoje erdvėje. Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tvirtino, kad sutarimo gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) nėra, o po poros dienų tvirtino, kad Lietuva – saugiausioje situacijoje. Ekspertai ir kiti politikai tvirtina, kad neištesėję pažado skirti gynybai 5–6 proc. nuo BVP, būsime mažiau svarbūs partneriams ir pasirodysime kaip dviveidžiai.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja premjero Gintauto Palucko pareiškimus, kad nereikia gąsdinti visuomenės dėl augančios Rusijos grėsmės. Politikė sako saugumo klausimais pasigendanti ministro pirmininko lyderystės. „Ta tema apie panikos kėlimą jau kaip ir išsemta. Akivaizdu, kad reikia balanso, reikia grėsmių suvokimo, reikia didinti pasitikėjimą valstybe. Čia itin svarbi politikų lyderystė. Ko dabar tikrai nesimato – tai premjero lyderystės.

Premjeras Gintautas Paluckas pareiškė kaip reklaminę akciją ir provokaciją vertinantis kelių konservatorių siūlymą Seimo pavasario sesijoje mėginti priimti Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Anot jo, tai, kaip mėginama šį klausimą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, rodo, jog klausimu nesirūpinama rimtai.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad situacija dėl artėjančių Ukrainos taikos derybų kelia nerimą, nes neaišku, kiek apie JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos ir Rusijos pokalbius yra informuojamas Kyjivas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Europos Komisijos byla dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų prieš Lietuvą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) gali baigtis niekuo, nes Lietuva pati turi surinkti įrodymus apie taikytas sankcijas, o to padaryti tikriausiai nepavyks. G. Paluckas sako situaciją aptaręs praėjusį savaitgalį su Vilniuje viešėjusia Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Premjeras Gintautas Paluckas viliasi, kad kovo 18 d. šaukiamas uždaras Seimo posėdis leis parlamentarams „suvienodinti žinojimą“ apie saugumo padėtį ir taip nuramins kylančią sumaištį. Anot socialdemokrato, Seimo nariams apie grėsmių vertinimą bei kariuomenės poreikius geriau žinoti daugiau nei mažiau. „Toks posėdis yra reikalingas. Tai nėra nei cirkas, nei spektaklis, nes reikia suvienodinti žinojimą.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad siekdama ženkliai didinti investicijas į gynybą Lietuva, nelaukdama Europos Komisijos (EK) leidimo, biudžeto deficitą kels virš 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ir nesilaikys Mastrichto kriterijų. Politikas jau anksčiau teigė tokius šalies ketinimus įvardinęs ir Lietuvoje savaitgalį besilankiusiai Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen.

Keleto Seimo konservatorių siūlymą į pavasario sesijos darbų programą įtraukti aštrius politinius ginčus praėjusioje kadencijoje kėlusį Civilinės sąjungos įstatymo projektą premjeras Gintautas Paluckas vadina eiline oponentų provokacija. Pasak Vyriausybės vadovo, ši iniciatyva ne tik, kad neduos jokio apčiuopiamo rezultato, tačiau ir sukels nereikalingą visuomenės susierzinimą. „Tai dar viena eilinė provokacija, kuria bus pasiektas tik eilinis visuomenės erzinimas ir kiršinimas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybės siūlomi pokyčiai mokesčių sistemoje nebus dramatiški. „Mokestiniai kai kurie pakeitimai yra ruošiami, jie nebus dramatiški ir neprispaus mūsų verslo ir mūsų žmonių“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Paluckas. Jis tvirtino neabejojantis, kad Seimas patvirtins pokyčius, reikalingus kartu su skolinimusi bei kitais šaltiniais iki 2030 metų padidinti finansavimą gynybai iki 5–6 procentų.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone nereikia gąsdinti visuomenės augančia Kremliaus grėsme. Pasak jo, dėl regione didinamų investicijų į gynybą, Lietuva yra saugiausioje situacijoje ir nebūtų užpulta per artimiausius metus.  „Mes esame pačioje saugiausioje situacijoje. Regione tiek investicijų į gynybą, tiek politinės valios tikrai niekada nėra buvę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.

Naujausios apklausos duomenimis – Vyriausybės darbas įvertintas labai prastai. Ekspertų nuomone, tokius rezultatus galėjo lemti pastovus negatyvus informacijos srautas apie „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį bei Vilijos Blinkevičiūtės atsisakymas tapti premjere. Vis dėlto, valdančiosios koalicijos atstovai rezultatų nesureikšmina ir tiki, kad jie stabilizuosis pavasarį.

Premjeras Gintautas Paluckas palaiko konservatorių siūlymą, siekiant iki 2030-ųjų krašto apsaugai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), papildomas gynybos pajamas surinkti parduodant nenaudojamus valstybinius sklypus. Seimo nario Kazio Starkevičiaus siūlymu, papildomai būtų galima surinkti apie 2 mlrd. eurų, ne aukciono būdu parduodant iki 10 hektarų ploto įsiterpiančius valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus ir dalį miškų teritorijos.

Visuomenei rekordiškai prastai įvertinus Vyriausybės darbą, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog jo tokie apklausų duomenys netrikdo, jis tikisi iš žmonių sulaukti daugiau palaikymo ateityje. „Artėja Valentino diena, gal tos meilės bus šiek tiek daugiau“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė G. Paluckas. „Tai (rezultatai – BNS) tikrai manęs nė kiek netrikdo.

Premjeras Gintautas Paluckas nesureikšmina Europos Komisijos (EK) pradėtos europinės teisės pažeidimo procedūros prieš Lietuvą dėl laiku neperkeltos bendrijos direktyvos dėl specialios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) schemos mažosioms įmonėms. Pasak jo, teisės aktai jau yra parengti ir bus priimti prasidėjus Seimo pavasario sesijai.

Premjeras Gintautas Paluckas mano, kad siūlymai taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą (PVM) šviežiems vaisiams ir daržovėms Seimui galėtų būti pateikti jau pavasario sesijoje. Tačiau, pabrėžė Vyriausybės vadovas, prieš imantis tokio sprendimo, visa valdančioji koalicija turi suprasti priemonės poreikį ir jai pritarti.  „Dėl mokesčių – tai tikrai turėsime pakeitimus jau pavasarį.

Žemės ūkio atstovai trečiadienį su ministru pirmininku Gintautu Palucku planuoja aptarti strateginius sektoriaus klausimus, tokius kaip konkurencingumas, parama žemdirbiams ir teisinės problemos. Ministrui pirmininkui Gintautui Paluckui pateiks sektoriaus pozicijas ties tam tikromis sritimis ir kylančius klausimus.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas mano, kad premjero Gintauto Palucko pareiškimai apie įsipareigojimą gynybai buvo ištraukti iš konteksto. Patarėjo teigimu, ministras pirmininkas nesitraukia nuo siekių gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Premjeras pasakė taip, kaip yra.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad valdančioji koalicija pirmadienį turėjo „labai gerą“ pokalbį, tačiau tvirtino nekeisiantis savo retorikos. „Labai buvo geras pokalbis, kaip ir sakiau, beveik dvi valandas turėjome, nuo a iki z daug aptarti, apsikalbėti“, – Vyriausybėje po koalicinės tarybos posėdžio sakė „aušriečių“ pirmininkas. Paklaustas, ar sulaukė prašymų nekalbėti tam tikromis temomis, politikas sakė: „Dar kartą pakartosiu, 1982 metai, gegužės 30 diena.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis sako, jog pirmadienį vykusio koalicinės tarybos posėdžio metu išsakė savo priekaištus dėl valdančiosios daugumos partnerio, „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio retorikos. Anot parlamentaro, viliamasi, jog koalicijos kolega „nebevaikščios raudonomis linijomis“. „Buvo tiesus ir atviras pasikalbėjimas. Tokių reikia kur kas dažniau.

Premjeras Gintautas Paluckas siūlomus mokesčių pakeitimus koalicijos partneriams žada pristatyti per artimiausias dvi savaites.  „Projektai yra ruošiami ir per ateinančias dvi savaites pirmiausia turi pasiekti koalicijos partnerius, o tada tai, ką sutarsime, virs teisės aktų projektais, kurie bus registruoti pavasario sesijoje“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.  „Dėl mokesčių kalbėsime tik tada, kai jie bus ant stalo, kai bus paruošti teisės aktų projektų pavidalu.

Valdančioji centro kairės koalicija yra tvari ir dirba toliau, pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio konstatavo premjeras Gintautas Paluckas. Jo teigimu, visi per tarybos posėdį išreiškė savo emocijas, aptarti partnerių anksčiau išsakyti išsireiškimai ir pasisakymai. „Kaip matote nesusimušėme, išsiskirstėme taikiai, be kokių nors emocinių krūvių ar panašių dalykų“, – žurnalistams Vyriausybės rūmuose sakė G. Paluckas.

Nors premjerą Gintautą Palucką (45 m.) ir Aurelijų Verygą esame pratę matyti oficialioje aplinkoje. Štai šį šeštadienį politikai sudalyvavo Ruonių šventėje, Palangoje, kurioje kasmet daugybė sveikuolių maudosi jūroje.  Kartu su kitais ruonių bendruomenės nariais G. Paluckas bėgo į krantą ir džiaugsmingai plojo. Vėliau įrašu pasidalino socialiniuose tinkluose.  „Švenčiam sinchronizaciją – kad energijos nepritrūktų!“ – brūkštelėjo politikas.

Baltijos valstybėms šeštadienį atsijungus nuo BRELL žiedo, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tikina – šis žingsnis stiprina šalies energetinį saugumą ir užtikrina stabilumą. „Šįryt Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, žengė didelį žingsnį energetinės nepriklausomybės link, atsijungdama nuo Rusijos kontroliuojamo elektros tinklo.

Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas nuoširdžiai pasveikino tapytoją, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Algimantą Joną Kurą 85-mečio proga ir palinkėjo stiprios energijos, jaukios kasdienybės bei šviesaus kūrybai skirto laiko. Žinomas lietuvių tapytojas Algimantas Jonas Kuras gimė prieš 85-erius metus, 1940 metais, sausio 8-ąją.

2025 Lietuvos politikoje gali įvykti didelių pokyčių. Politologai svarsto, ar Lietuvos socialdemokratų partijos senbuviai nenuvers Gintauto Palucko iš premjero kėdės, mat tam pagrindo esą yra, tik klausimas, ar yra tam pasiryšiančių partijos narių.  Politologų nuomonės išsiskyrė, ar G. Paluckas gali būti partijos senbuvių išstumtas iš premjero sosto dar 2025 metais.