„Pirmiausia džiugina tai, jog daugiabučių renovacija išlaiko stabilų pagreitį trijuose didžiuosiuose šalies miestuose“, – tvirtina V. Serbenta.
Ir iš tiesų, daugiausiai paraiškų gauta būtent iš Vilniaus (34 paraiškos), Kauno (32) ir Klaipėdos (36) miestų. Paraiškų skaičius, gautas iš trijų didžiųjų šalies savivaldybių, sudaro daugiau kaip 20 proc. bendro gautų paraiškų skaičiaus. „Kitas, ne mažiau svarbus faktas – mažesnių savivaldybių, tokių kaip Palanga, Jonava, Ukmergė, Plungė ir kt., pateiktų paraiškų skaičius sudaro apie 10 proc. visų savivaldybėse esančių energiškai neefektyvių daugiabučių“, – apibendrina BETA vadovas.
Įvertina renovacijos naudą
Tarp mažesnių savivaldybių šiame kvietime aktyvumu išsiskyrė Ukmergės rajono savivaldybė, pateikusi 24 paraiškas, Palangos miesto savivaldybė (22 paraiškos), Šilutės (20), Telšių (18), Jonavos (17), Plungės (17) ir Švenčionių (17) rajonų savivaldybės. Po 13 paraiškų gauta iš Kretingos, Prienų ir Šalčininkų rajono savivaldybių.
Šie skaičiai, pasak V. Serbentos, rodo, jog artimiausiais metais mažesnės šalies savivaldybės bus atnaujinusios didžiąją dalį savo senų daugiabučių namų.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujintas 2431 daugiabutis, šiuo metu įgyvendinama dar apie 1400 daugiabučių atnaujinimo projektų. Dėka savivaldybių įtraukimo į daugiabučių atnaujinimo procesą, kai kuriose savivaldybėse greitu metu bus atnaujinti visi daugiabučiai namai. Viena jų – Ignalinos rajono savivaldybė, iš kurios dėl šios priežasties nesulaukta nei vienos paraiškos.
Ten gyvenantys žmonės jau įvertina renovacijos naudą, po modernizacijos prie centralizuoto šildymo sistemos prijungtuose daugiabučiuose sutaupoma vidutiniškai 50–70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio.
Namai tampa izoliuoti – panaudojant apšiltinimo medžiagas užkertama bet kokia galimybė pro sienas skverbtis šalčiui, taip pat būstui naudojamą šilumą atiduoti šildant aplinką.
Dėmesys – kvartalų atnaujinimui
Kadangi preliminari bendra investicijų suma siekia 210 mln. eurų ir viršija kvietime numatytą lėšų sumą (kvietime numatyta – 150 mln. eurų bendroms investicijoms ir 50 mln. eurų valstybės paramai), greičiausiai bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.
Prioritetinis atrankos kriterijus – teikiamos paraiškos yra įtrauktos į savivaldybės parengtą Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą. Jos pagrindinis tikslas yra padidinti kvartalo energinį efektyvumą ne mažiau kaip 20 procentų, o ją vykdant būtina įgyvendinti daugiau nei dvi energinį efektyvumą didinančias priemones.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turi kelis pasirinkimus, kaip prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, gali įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius: gyvenamajame name galima įrengti terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę, ar geoterminį šildymą. Tai leidžia užtikrinti sklandų Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai vykdymą – iki 2030 m. Lietuva yra pasiryžusi bent 30 proc., o iki 2050 m. visą energiją gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Taip pat vertinant paraiškas svarbiais taps ir papildomi kriterijai: aukštesnė energinio naudingumo klasė, efektyvumas, namo dydis, gyventojų aktyvumas pritariant investicijų planui.
Paraiškų teikėjams svarbu ir tai, kad sureitingavus paraiškas numatoma sudaryti pirmiausia finansuojamų projektų sąrašą. Į jį nepateksiančias paraiškas numatoma įtraukti į rezervinį projektų sąrašą, sudarant sąlygas projektus įgyvendinti kitais metais.
