2016–2023 metais Lietuvos suminio inovacijų indekso reikšmė padidėjo 16,7 punkto. Pasak Ekonomikos ir inovacijų viceministrės Eglės Markevičiūtės, ši reikšmė pasiekė aukščiausią lygį per visą stebėsenos laikotarpį.
„Lietuvos inovacijų ekosistema ir toliau sparčiai progresuoja, tai atspindi auganti suminio inovacijų indekso reikšmė – ji pakilo iki 90,9 proc. ES vidurkio ir pasiekė aukščiausią lygį per visą stebėsenos laikotarpį. Akivaizdu, kad mūsų šalis vis labiau atsiveria inovacijoms, ir net neabejoju, kad ateityje turėsime dar didesnį proveržį“, – Inovacijų agentūros pranešime teigė E. Markevičiūtė.
2016 metais Lietuvos suminio inovacijų indekso reikšmė buvo 74 proc. ES vidurkio, o pernai – 87,2 proc. Tarp keturių sparčiausią pažangą padariusių Lietuvos rodiklių yra paduotų prekės ženklų paraiškos (padidėjo 70,9 punkto), rizikos kapitalo išlaidos (62,7 punkto), įmonės, diegiančios produktų inovacijas (59,4 punkto), įmonės, diegiančios proceso inovacijas (47,3 punkto).
Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė sakė, kad nepaisant didelio Lietuvos progreso – daugelis ES valstybių taip pat progresuoja pakankamai greitai.
„Inovacijas aktyviai vysto ir kitų šalių ekosistemos, dėl to Lietuva su jomis stipriai konkuruoja Europos inovacijų švieslentėje ir išsiskiria savo pranašumais“, – teigė J. Kalendienė.
Tą pačią poziciją švieslentėje išlaikė ir Latvija – tiek 2022 metais, tiek 2023 metais Latvijai teko 25-ta vieta tarp ES valstybių, o Estija nukrito iš 10-tos į 12-tą vietą. Pirmoje vietoje šiemet Danija, paskutinėje – Rumunija.
Pažymima, kad Lietuva lenkia ES vidurkį pagal ne mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) inovacijų išlaidas versle (170,9 proc. ES vidurkio), prekės ženklų paraiškas (135,7 proc.), tarpusavyje bendradarbiaujančias inovatyvias įmones (126,3 proc.), įmones, diegiančias produktų inovacijas (115 proc.), įmones, diegiančias procesų inovacijas (112 proc.), rizikos kapitalo išlaidas (111 proc.).
Europos inovacijų švieslentė atskleidė ir sritis, kurias sustiprinusi, Lietuva padidintų savo augimo potencialą. Tai – verslo išlaidos MTEP (34 proc. ES vidurkio), patentų paraiškos (35 proc.), žinioms imlių paslaugų eksportas (35,9 proc.), vidutinių ir aukštų technologijų prekių eksportas (45,8 proc.).
