Nuo šių metų vasario, kai Lietuvos bankas pradėjo skelbti kredito įstaigų indėlių palūkanų normas gyventojams, terminuotųjų indėlių portfelis jau išaugo 1,1 mlrd. Eur, arba 30 proc. Didėjant palūkanoms už terminuotuosius indėlius, mažėja lėšos vienadieniuose indėliuose, arba, kitaip tariant, einamosiose sąskaitose. Už jose esančias lėšas palūkanos arba visai nemokamos, arba mokamos gerokai mažesnės palūkanos nei už terminuotuosius indėlius. Lėšų gyventojų einamosios sąskaitose bankuose per gegužės mėn. sumažėjo 446 mln. Eur, o nuo vasario mėn. – 891 mln. Eur, arba 5 proc. viso vienadienių indėlių portfelio.
Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose gyventojai šių metų gegužės pabaigoje laikė 21,3 mlrd. Eur indėlių, iš jų 16,3 mlrd. Eur einamųjų ir 4,9 mlrd. Eur terminuotųjų. Pastarieji šiuo metu sudaro 23 proc. visų gyventojų indėlių (vasario mėn. buvo 18 %).
Vidutinės gyventojams už naujus indėlius mokamos palūkanos pasiekė 3,25 proc. Nuo metų pradžios jos jau padidėjo daugiau kaip tris kartus. Už naujai padėtus indėlius nuo 6 mėn. iki 1 m. gegužės mėn. mokėtos vidutinės 3,37 proc. palūkanos, nuo 1 iki 2 m. – 3,69 proc., ilgesnio nei 2 m. termino indėlių palūkanos siekė vidutiniškai 3,91 proc.
Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, šiuo metu už terminuotuosius indėlius bankuose galima gauti iki 4,1 proc. metines palūkanas, o kredito unijose – iki 4,4 proc. Už kaupiamuosius indėlius, t. y. indėlius, kuriuos galima papildyti nesudarant naujos sutarties, bankuose ir kredito unijose galima gauti iki 3,5 proc. metines palūkanas.
Indėliai yra viena paprasčiausių ir saugiausių investavimo priemonių, juos Lietuvoje priima bankai, kai kurie užsienio bankų filialai ir kredito unijos. Visi tiek bankuose, tiek užsienio bankų filialuose, tiek kredito unijose saugomi indėliai iki 100 tūkst. Eur yra apdrausti. Tiesa, derėtų žinoti, kad, norint padėti indėlį į kredito uniją, reikės tapti jos nariu įsigyjant pajų.
Lentelėse pateikiamos Lietuvoje įvairios trukmės indėlius eurais priimančių finansų įstaigų palūkanų normos.
2,8 milijono Lietuvos gyventojų turi bankų sąskaitose 21,3 milijardo eurų.
Vidutiniškai gaunasi- po 7 600 eurų asmeniui
(įskaitant naujagimius, neįgaliuosius ir pensininkus).
Deja, realybė - visai kitokia.
Vidurkio skaičiavimas čia nedera.
Nes čia kaip istorijoje apie pietų valgymą ir vidurkio skaičiavimą, - kai aš valgau kopūstus, mano kaimynas - mėsą, o vidutiniškai - abu maitinamės balandėliais.
Taip ir Lietuvos gyventojų banko sąskaitų bei indėlių atveju - reikšmingų indėlių turi apie 10% gyventojų (tarkim - 300 000 asmenų). Jų sąskaitose guli apie 90% viso "kapitalo" (apie 19 milijardų eurų).
Va šitie žmonės (verslininkai, valdininkai, gerai apmokamų profesijų atstovai) savo sąskaitose turi po daugiau nei 60 tūkstančių eurų,
Na o likusieji 2,5 milijono žmonių - dalinasi "atlikusius" 3,3 milijardo, kas sudaro, geriausiu atveju po 1300 eurų, o tai jiems teleidžia egzistuoti nuo algos - iki algos, nuo pensijos - iki pensijos, nuo pašalpos - iki pašalpos.
Pasiguosti galime nebent tuom, jog lygiai tokios pat proporcijos pasiskirstyme tarp turtuolių ir neturtingųjų turto bei valdomų lėšų - jos išsilaiko visame kapitalistiniame pasaulyje ir Lietuva nėra jokia išimtis - tame "darniame" J. Orvelo "Gyvulių ūkyje".