Advokatai nurodė, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau jie niekuo negali padėti – nuginčyti dovanojimą galima tik tuo atveju, jei asmuo, dovanojęs būstą, nesuvokė, ką daro, arba, jei prieš jį buvo smurtaujama.
Dėl to, pasak specialistų, dovanojant turtą yra būtina arba sudaryti papildomą išlaikymo sutartį, arba įrašyti sąlygą, pagal kurią dovanotojas galės gyventi tame turte iki pat gyvos galvos.
Padovanojus būstą nepadės net advokatas
Socialiniame tinkle „Facebook“ vienas asmuo papasakojo, kad močiutė anūkei su nepilnamečiais proanūkiais padovanojo gyvenamąjį namą.
„Šiuo metu jie tame name gyvena, įskaitant ir močiutę. Anūkė sugalvojo parduoti namą, o močiutę išmesti į gatvę. Klausimas būtų toks: ar gali močiutė užginčyti ir atgauti bent dalį dovanoto namo?“ – anonimiškai teiravosi asmuo.
Advokatų kontoros „Advocatera“ advokatė Raimonda Lazauskienė neslėpė, kad su tokiomis bylomis tenka susidurti dažnai.
„Kaip aš visą laiką sakau – tėvai ir seneliai yra reikalingi tol, kol turi NT, kurį gali padovanoti vaikams ar anūkams. Kada jie padovanoja savo turtą, jie tiesiog senatvėje tampa nebereikalingi. Ir tada prasideda kovos teismuose“, – kalbėjo teisininkė.
Advokatas dr. Arvydas Budnikas nurodė, kad į jį taip pat keletą kartų kreipėsi pagyvenusios moterys, kurios savo butą ar namą užrašydavo anūkams, tikėdamos, kad jie tai vertins ir paliks jas ten gyventi tiek, kiek jos norės.
„Bet būdavo taip, kad anūkai tai antrą pusę susirasdavo, tai pinigų kažkam prireikdavo. Ir sakydavo – viskas, mes parduosime tą butą ar namą, o tu turėsi išsikraustyti.
Jos ateidavo verkdamos, norėdavo, kad kažkaip pagelbėčiau. Bet iš tikrųjų nei vienai negalėjau padėti, nes, jei turtą kažkam padovanojam, jis tampa kito nuosavybe ir tas asmuo gali daryti su tuo turtu, ką tik nori: išvaryti kitus asmenis, parduoti ar pan.“ – pasakojo advokatas.
Taigi šiuo ar kitais tokiais atvejais, pasak A. Budniko, anūkė teisiškai gali laisvai parduoti namą ir palikti močiutę be namų.
O, jeigu močiutė išeiti nesutinka, ją išvaryti galima su policijos ar antstolių pagalba.
Išmesti į gatvę nepavyktų tik nepilnamečių
A. Budnikas atkreipė dėmesį, kad įstatymai senų žmonių nuo gyvenamosios vietos netekimo neapsaugo. Apsaugoti yra tik nepilnamečiai vaikai:
„Jeigu anūkė, kuriai buvo padovanotas NT, turi vaikų, ir neturi jokio kito būsto, parduodama tą NT ji turi kreiptis į teismą, kad šis išduotų leidimą dėl pardavimo. Tai reikalinga tam, kad nepilnamečiai vaikai, kurie gyvena tame NT, neliktų be namų.
Anūkė tada turi įrodyti teismui, kad pardavus būstą vaikai neliks be gyvenamosios vietos. Pvz., pateikti teismui preliminarią kito perkamo būsto sutartį, kuri parodys, kad bus perkamas kitas būstas. Kitaip teismas leidimo neišduos.“
O močiutė ar bet kuris kitas pilnametis asmuo, advokato aiškinimu, nėra nuo to apsaugotas – juos galima išmesti bet kada.
Vienas iš būdų apsisaugoti – rentos sutartis
R. Lazauskienė įvardijo, kad yra du saugikliai, užtikrinantys ramią senatvę be rizikos likti gatvėje.
Vienas jų – tai išlaikymo užsitikrinimas, kad bus patenkinti būtiniausi poreikiai: vaistai, maistas, apranga ir t. t.
O tą padaryti galima su rentos sutartimi. Anot A. Budniko, prieš dovanojimo sandorį su turto gavėju (šiuo atveju – anūke) reikėtų nueiti pas notarą ir sudaryti atskirą rentos sutartį.
Teisininko aiškinimu, rentos sutartimi turto dovanotojas ir gavėjas susitaria dėl išlaikymo, t. y., kad anūkė išlaikys močiutę iki jos mirties.
„Ir tą išlaikymą gali sutarti kaip tik nori. Pavyzdžiui, kad anūkė kiekvieną mėnesį mokės močiutei 500 eurų. Gali sutarti, kad anūkė išnuomoja močiutei kitą butą ir apmoka komunalinius, nuomos mokesčius, kol močiutė sulauks mirties.
Gali būti sutariama, kad anūkė močiutei pirks maistą, vaistus, vežios ją visur, kur tik reikės, tarkime, pas gydytojus. Taip pat, jei anūkė turi kokį mažesnį būstą, gali būti sutarta, kad močiutė galės gyventi ten iki mirties, nes dažnai nenorima gyventi kartu su močiute ir jos tą supranta, todėl užsitikrina, kad jas išlaikys“, – dėstė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad, jei esant rentos sutarčiai anūkė vis tiek nenorėtų rūpintis močiute ir nevykdytų sutarties sąlygų, močiutė galėtų paduoti ją į teismą ir prisiteisti tai, kas jai priklauso pagal rentos sutartį.
Apsaugoti gali ir sąlyga gyventi iki gyvos galvos
Antras būdas, pasak R. Lazauskienės, yra uzufruktas. Tai, jos aiškinimu, yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už gyvenimo trukmę, nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą.
„Dovanojant turtą būtina įrašyti uzufrukto sąlygą Paprastai uzufruktas nustatomas dovanotam daiktui, tačiau galima įrašyti sąlygą, kad, pardavus tą turtą, asmeniui bus užtikrinama gyvenamoji vieta kitame name“, – kalbėjo teisininkė.
Anot A. Budniko, uzufruktas įrašomas pačioje dovanojimo sutartyje – atskiros sutarties, kaip yra rentos atveju, nereikia.
Ir ši sąlyga užtikrina, kad, padovanojus būstą anūkei, močiutė turės teisę ten gyventi iki pat mirties.
„Jeigu yra tokia sąlyga, niekas negali jos išmesti. O, jeigu anūkė vis tiek nusprendžia ją išmesti, močiutė gali kreiptis į teismą ir siekti panaikinti dovanojimo sutartį dėl to, kad nėra vykdoma sąlyga“, – nurodė pašnekovas.
Dovanojant sąmoningai, vienintelė išeitis – globos namai
Vis tik teisininkai neslėpė, kad, jei prieš dovanojimo sandorį nebuvo sudaryta rentos sutartis arba dovanojimo metu nenurodytas uzufruktas – sąlyga leisti ten gyventi iki gyvos galvos – niekas dovanojusio asmens nebeapsaugos.
Advokatai nurodė, kad nuginčyti dovanojimą yra beveik neįmanoma, nes dovanoti yra ne pareiga, o teisė, kurią asmuo pasirenka laisva valia.
Vienintelis būdas, kuriuo močiutė galėtų nuginčyti dovanojimą, pašnekovų teigimu, būtų įrodymas, kad močiutė nesuvokė, ką daro.
„Ginčijant sutartį reiktų įrodyti, kad močiutė, sudarydama sutartį, buvo ne viso proto, nesuprato savo veiksmų. Vien tas argumentas, kad ji nesuprato, jog ją gali išmesti – netinka. Ji turėtų įrodyti, kad apskritai net nenorėjo dovanoti, kad anūkė pasinaudojo jos liga, pavyzdžiui, alzheimeriu.
Tada yra skiriamos medicininės ekspertizės, aiškinamasi, ar močiutė suprato savo veiksmus. Jei įrodoma, kad ji savo veiksmus suvokė, tada jokių išeičių nėra – dovanojant turtą gavėjas tampa savininku ir gali daryti, ką tik nori“, – dėstė A. Budnikas.
Taigi tokiu atveju, anot advokato, vienintelis pasirinkimas močiutei yra globos namai.
Nuginčyti dovanojimą galima tik nusikaltimo atveju
R. Lazauskienė paminėjo, kad nuginčyti dovanojimą dar galima ir labai kraštutiniais atvejais, kai įvykdomas nusikaltimas prieš dovanotoją.
Ji įvardijo, kad norint panaikinti dovanojimą reikėtų įrodyti vieną iš šių aplinkybių:
- kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo;
- kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Vis tik teisininkai pabrėžė, kad močiutės išvarymas į gatvę nėra moralės normų pažeidimas. A. Budnikas nurodė, kad turi būti įvykdytas Baudžiamajame kodekse numatytas nusikaltimas.
„Turėjome bylą, kai mama padovanojo dukrai namą, o ta dukra ją visaip ujo, tampė, visokiais negražiais žodžiais vadino, grasino, kad išvarys į gatvę. Na, čia jau geros moralės smerktini veiksmai.
Bet teismai taip paprastai nenuginčija – vis tiek reikia smurto atvejų, reikia įrodymų, kad žiauriai elgiamasi su dovanotoju“, – kalbėjo R. Lazauskienė.
Ji pridūrė, kad dovanojimą sunku nuginčyti ir dėl to, kad po padovanojimo dažnai būna į tą turtą investuota, pavyzdžiui, padarytas remontas:
„Dėl to mano patarimas būtų dovanojant daiktus būtinai nustatyti uzufruktą arba rentą. Tai yra du saugikliai, kurie dovanojimo momentu užtikrina asmens orumą senatvėje, t. y. gyvenamąjį būstą ir išlaikymą. Priešingu atveju nuginčyti sutartis yra itin sudėtinga.“
