Atsižvelgdama į tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai registravo atitinkamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas. Jas dar turėtų priimti Seimas, bet dėl išmokų didinimo jame paprastai sutariame beveik vienbalsiai.
Didesnių išmokų galima tikėtis jau šiemet
Minėto įstatymo pataisų projektu siūloma didinti minimalias motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas nuo 6 bazinių socialinių išmokų (BSI – 294 eurai neatskaičius mokesčių arba 276,36 euro atskaičius mokesčius) iki 8 BSI (392 eurų neatskaičius mokesčių arba 368,48 euro atskaičius mokesčius).
„Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad asmenys, kurie dirba ir moka socialinio draudimo įmokas, gautų didesnes socialinio draudimo (motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros) išmokas, mokamas pagal Ligos ir motinystės įstatymą, nei tie asmenys, kurie nedirba ir išmokas, susijusias su vaiko gimimu, gauna pagal Išmokų vaikams įstatymą“, – nurodoma projekto aiškinamajame rašte.
Taip pat, siūloma užtikrinti, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD – 354 eurai).
Siūloma nustatyti, kad šios nuostatos įsigaliotų jau nuo 2023 m. liepos 1 d.
Projektu siekiama pakeisti ir terminą, nuo kurio bus skaičiuojamos didesnės išmokos. Priėmus pataisas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negalės būti mažesnės už 8 BSI dydžius, galiojusius ne praeitą ketvirtį, o praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Kita vertus, keičiant įstatymą norima užtikrinti gyventojams, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros socialinio draudimo išmoką, galimybę dirbti iš dalies ir nemažinti išmokos. T. y. gaunant minimalią išmoką ir kitas pajamos ar išmokas, neviršijančias minimaliosios mėnesinės algos, ji nebūtų mažinama.
Taip pat siūloma aiškiai apibrėžti taikomą maksimalų kompensuojamąjį uždarbį tuo atveju, kai asmuo dirba ir gauna vaiko priežiūros išmoką, t. y. gaunama vaiko priežiūros išmoka ir gaunamas darbo užmokestis negali viršyti 2 mėn. darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki pajamų ar išmokų gavimo dienos, dydžio.
Ilgesni išmokų mokėjimo terminai
Ministerijos teikiamomis pataisomis norima pailginti ir bendruosius ligos išmokos mokėjimo terminus. T. y. slaugantiems (nepriklausomai, kur slaugomas) iki 14 m. vaikus – vietoj 14 kalendorinių dienų siūloma ligos išmoką mokėti 21 kalendorinę dieną, o slaugantiems (nepriklausomai, kur slaugomas) šeimos narius – vietoj 7 kalendorinių dienų ligos išmoką mokėti 14 kalendorinių dienų.
„Taip bus pagerintos socialinės garantijos ligos atveju, nes šeimos galės ilgiau gauti ligos išmoką slaugant vaikus ar kitus šeimos narius“, – nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Tarp pataisų yra numatytas ir nuostatų dėl ligos išmokos mokėjimo savanoriškai besigydantiems patologinį potraukį į azartinius lošimus, priklausomybės sindromą vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.
Priėmus įstatymo pataisas, tokiems asmenims būtų nustatytas ilgesnis ligos išmokos mokėjimo terminas (vietoj 28 kalendorinių dienų ligos išmoką mokėti 40 kalendorinių dienų).
Be to, tokiais atvejais žmogus ligos išmoką gali gauti ne vieną kartą per kalendorinius metus, o du kartus per kalendorinius metus (t. y. 40 kalendorinių dienų per du kartus).
Papildyti, kad asmuo ligos išmoką gali gauti ne tik gydantis asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarinio, tačiau ir dienos stacionaro priklausomybės ligų gydymo paslaugas.
„Ilgesnis laikinojo nedarbingumo laikotarpis nulems galimybę asmenims tęsti gydymą ir pasiekti geresnių jo rezultatų. Ilgesnis ligos išmokos laikotarpis užtikrins, kad po abstinencijos gydymo, kuri trunka apie 7 d., pacientas galės pagal indikacijas gauti ne tik psichosocialinės reabilitacijos (motyvacinės terapijos) paslaugas, bet ir Minesotos programos paslaugas ar dienos stacionaro paslaugas“, – nurodo ministerija.
Nustačius suminį per metus ligos laikotarpį (su viena pertrauka), rezultatai gali būti dar geresni, nes po abstinencijos (ir galimai trumpos motyvacinės intervencijos) dalis pacientų galės pratęsti gydymą, gaudami kitas (pvz., stacionarinės ar ambulatorinės Minesotos ar dienos stacionaro) intervencijas jiems (ir darbdaviams) tinkamu laiku.
