„VMI nustatė, kad tariamos paskolos – per 550 tūkst. eurų (1,9 mln. litų) - vienintelio bendrovės akcininko ir jos tuometinio direktoriaus sprendimais buvo suteiktos sau pačiam sudarant formalias sutartis. Bendrovė tuo metu turėjo sukaupusi nepaskirstyto pelno, kuris galėjo būti išmokėtas kaip dividendai, tačiau, siekdama išvengti GPM mokėjimo, pasirinko tariamų paskolų būdą. „Paskolų“ sutartys buvo sudarytos 35 metams nenustačius jų grąžinimo užtikrinimo priemonių (įkeitimo, garantijų, pan.) bei po kelerių metų atsisakant palūkanų mokėjimo“,- komentavo VMI Teisės departamento vyresnioji patarėja Alina Gaudutytė.
Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė ir daugiau reikšmingų aplinkybių: paskolos panaudotos ne verslo plėtrai, kaip bandyta įtikinti, o dviejų gyvenamųjų namų statybai ir kitoms asmeninėms reikmėms; pinigai bendrovei negrąžinti ir nėra jokių požymių, jog bus grąžinti; skolinant akcininkui grynus pinigus, dokumentuose (kasos išlaidų orderiuose) už įmonės vadovą, kasininką ir gavėją pasirašė tas pats nenurodytas asmuo; panašiomis sąlygomis sudarytų paskolų būta ir anksčiau.
Mokestinis ginčas tarp VMI ir bendrovės, nesutikusios su tokiu sprendimu, buvo nagrinėjamas Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir LVAT. Institucijų vertinimu, apskaičiuodama mokesčius įstatymais piktnaudžiavusiai bendrovei VMI pagrįstai taikė MAĮ 69 str. nuostatas (turinio viršenybės prieš formą principą), teisingai apskaičiavo ir nurodė bendrovei papildomai į biudžetą sumokėti per 110 tūkst. eurų GPM, per 61 tūkst. eurų GPM delspinigių bei skyrė 30 proc. mokesčio dydžio - per 33 tūkst. eurų - baudą.
VMI primena, kad apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus informaciją galima perduoti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat el. priemonėmis: pasinaudojus programėle „Pranešk“ ( https://www.vmi.lt/cms/mobiliosios-programeles ) arba užpildžius anketą VMI internetinėje svetainėje.