Vis dėlto daugiau tų, kurie turėjo būti įtraukti automatiškai, kaupimo atsisakė. Tokių buvo bemaž 34 tūkst., rodo „Sodros“ duomenys.
Daugelis ekonomistų ir valdininkų tikina, kad kaupti senatvei papildomai yra būtina. Tad kodėl gyventojai netiki tokiomis kalbomis ir atsisako galimybės gauti papildomas išmokas prie pensijos, kurių vidutinis dydis šiuo metu sudaro 65 eurus?
Tūkstančiai gaus mažesnį atlyginimą
Kaip jau skelbta, nuo liepos gyventojų, prisijungusių prie kaupimo antroje pakopoje, įmokos bus pervedamos į pensijų fondus: mėnesio įmoką sudarys 3 proc. nuo kaupiančiojo atlyginimo bei papildoma valstybės paskata.
Šių metų pradžioje į pensijų kaupimą buvo įtraukti 59 745 gyventojai. Iš jų 56,7 proc., arba 33 859, atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, o kaupti pensijai papildomai nusprendė 43,3 proc., arba 25 886.
Labai tikėtina, kad nemažai darbuotojų nustebs pastebėję, kad už mėnesio darbą jų sąskaita pasipildė mažesne nei įprasta pinigų suma.
Taip yra dėl to, kad nemaža dalis (per 28 tūkst.) gyventojų neatsidarė asmeninės „Sodros“ paskyros ir neperskaitė joje žinutės apie įtraukimą į kaupimą.
Jiems buvo siųsti registruoti laiškai per e. siuntų sistemą. Tačiau, anot „Sodros“ atstovų, apie 20–30 proc. tokių siuntų neatsiima. Vadinasi, šįkart tai būtų 5,6–8,4 tūkst. gyventojų. Jiems mažesnė alga ir taps didžiausia staigmena.
Kaip ten bebūtų, didesnės dalies gyventojų kaupimas nesuviliojo nepaisant net ir to, kad jiems bus primokama pinigų, kuriuos į valstybės biudžetą sumoka kiti gyventojai.
Vadinamoji „valstybės paskata“ papildomai pensijai kaupiančiam gyventojui siekia 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį. Šiais metais tai sudarys 27,04 euro per mėnesį arba apie 324 eurus per metus.
Jei žmogus uždirba 1 tūkst. eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių), jo pensijų kaupimo įmoka sieks 30 eurų (1 000 x 3 proc. = 30 eurų). Iš valstybės biudžeto lėšų už jį į pensijų fondą bus pervedama dar 27,04 euro (1 802,40 euro x 1,5 proc. = 27,04 euro). Taigi bendra įmoka pensijų kaupimui sieks 57,04 euro per mėnesį.
Kaip minėta, šiuo metu išėjusiems į pensiją gyventojams, kurie kaupė antrojoje pakopoje, mokami anuitetai, kurių vidutinis dydis siekia 64,94 euro.
Kodėl žmonės atsisako kaupimo?
Automatinį arba, kaip sako kai kurie žmonės, priverstinį įtraukimą į pensijų kaupimą sugalvojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (atitinkamą įstatymo projektą priėmė Seimas).
Komentare portalui tv3.lt ministerijos specialistai nesureikšmino to, kad kaupimo atsisako daugiau nei pusė įtrauktųjų.
„Statistika rodo, kad didžiausias atsisakiusiųjų skaičius buvo 2022 m., kai šalyje buvo fiksuojamas didžiausias infliacijos šuolis – tais metais pensijų kaupime atsisakė dalyvauti 68 proc. Vėliau skaičiai mažėjo“, – kad anksčiau buvo blogiau, nurodoma komentare.
Esą į kaupimą šiuo metu įtraukiami ir naujai dirbti pradėję asmenys, ir tie, kurie jau buvo atsisakę dalyvauti per ankstesnius įtraukimus.
„Šie asmenys neretai savo ankstesnį sprendimą patvirtina, atsisakydami pakartotinai.
Kartu verta prisiminti, kad pats įtraukimo mechanizmas sukonstruotas gerbiant žmogaus valią ir jo apsisprendimą kaupti ar nekaupti, t. y. žmogus turi 6 mėn. laiko priimti atsakingą sprendimą“, – pastebėjo ministerija.
Anot jos specialistų, į naujai įtraukiamų asmenų skaičių papuola ir tie, kurie jau buvo pakviesti, o įtraukimas pagal dabar galiojančius teisės aktus kartojamas, todėl realesnę situaciją rodo, kiek buvo pakviestų pirmą kartą ir kiek iš jų atsisakė.
„Šiais metais pirmą kartą pakviestų dalyvauti buvo beveik 50 tūkst. asmenų, iš kurių daugiau nei pusė liko dalyvauti“, – nurodoma ministerijos komentare.
Pasak jo autorių, „dažniausiai įvardijamos atsisakymo kaupti priežastys“: prioriteto teikimas einamajam vartojimui, o ne ilgalaikiam taupymui; įsitikinimas, kad „vis tiek tos pensijos nesulauksim“; „pats savimi pasirūpinsiu“.
„Konkrečių atsisakymo priežasčių vertėtų klausti pačių atsisakančiųjų. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog viešumoje nuolat formuojama neigiama nuomonė apie pensijų kaupimą, o iniciatyvos vis keisti sistemą, prie teigiamų apsisprendimų, deja, neprisideda“, – apgailestauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pinigai geriau dabar negu vėliau
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sako, kad sprendimas kaupti antroje pensijų pakopoje yra ilgalaikis įsipareigojimas, kuriuo kiekvieną mėnesį nuo gaunamo atlygio skiriama tam tikra suma būsimai pensijai.
„Tikėtina, kad jauni asmenys, kurie įsilieja į darbo rinką, pradeda dirbti savo pirmuosius darbus, apie senatvę ir pensiją negalvoja. Tad, kuomet reikia priimti sprendimą, pasirenkama ne papildomai kaupti senatvei, bet tą pinigų sumą realizuoti „čia ir dabar“ poreikiams.
Toks pasirinkimas siejamas ne tik su turima finansine padėtimi ar susiformavusiais įpročiais, bet ir su žmonių finansiniu raštingumu“, – svarstė pašnekovas.
Vis dėlto, jo teigimu, negalima ignoruoti ir visuomenės nuotaikų, taip pat išankstinės nuomonės apie pensijų sistemą.
Esą pensijų fondai praktiškai kasmet fiksuoja teigiamas grąžas (pvz., nuo 2019 m. pradžios vidutiniškai investicinė grąža siekia 68 proc.), tačiau žmonės vis dar yra linkę abejoti ir atsisakyti papildomo kaupimo pensijai antroje pakopoje.
„Prie to prisideda ir nuolatinis politikų siekis keisti pensijų sistemą. Taip provokuojama diskusija, kurioje kartais pasirenkama skaičius ar faktus interpretuoti taip, kaip patogu. Tai viešojoje erdvėje kelia papildomų abejonių“, – komentavo T. Gudaitis.
Anot jo, pasaulyje atliekami tyrimai, apdovanojami net ir Nobelio ekonomikos srities premijomis, kuriais mokslo bendruomenė aiškinasi žmonių priimamų sprendimų motyvus.
„Pastebima, kad žmogus yra linkęs priimti sprendimus, kurie nebūtinai paremti materialiais ar racionaliais motyvais. Dažnai jis tiesiog laikosi tam tikrų tradicijų arba siekia išvengti rizikos, nemalonumų.
Tai galioja visame pasaulyje ir, gaila, bet ir mes, lietuviai, irgi esame ne išimtis“, – apgailestavo asociacijos vadovas.
Anot jo, šalies gyventojų finansinis raštingumas vis dar yra opus klausimas. Esą tai apima ne tik kasdienius finansinius veiksmus, bet ir gebėjimą planuoti išlaidas, taupyti dienai X, apgalvotai skolinti ar skolintis, išvengti sukčiavimo atvejų.
„Pensijų fondų valdytojai stengiasi aktyviai šviesti visuomenę apie papildomą kaupimą pensijai, tačiau didesniam pasitikėjimui pensijų sistema trūksta ir sprendimo priėmėjų palaikymo.
Metai iš metų pensijų sistema yra tobulinama, koreguojama, tai neprideda nei stabilumo, nei pasitikėjimo pačia sistema. Viešojoje erdvėje netylančios diskusijos taip pat gali atgrasyti gyventojus nuo papildomo kaupimo senatvei“, – apibendrino T. Gudaitis.
