Didžioji dalis gyventojų kiekvieną mėnesį gauna atlyginimą ir nuo jo susimoka mokesčius socialinio draudimo įmokas.
O jeigu vėliau perka paslaugas ir prekes, pavyzdžiui, maisto produktus parduotuvėje, už ką atsiskaito iš savo asmeninės sąskaitos, taip pat dar papildomai moka ir pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Tačiau kai kurie verslininkai įsigudrina už tam tikras paslaugas ar prekes atsiskaityti įmonės lėšomis. Taip atsiskaitydami iš įmonės sąskaitos, jie išvengia ne tik PVM (jis įmonėms grąžinamas), bet ir gyventojų pajamų mokesčio ar Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų.
Perka butus, mašinas, plaukų lakus, šampūnus
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad įmonės turtas gali būti naudojamas ir asmeniniams poreikiams tenkinti. O tai, pasak specialistės, nėra laikoma neteisėtu dalyku.
Tiesa, tokiu atveju juridiniai asmenys turto naudojimą apskaityti teisingai, o vėliau sumokėti ir atitinkamus mokesčius.
„Dauguma įmonių pajamas natūra skaičiuoja teisingai, o vertinant pastarųjų kelių metų laikotarpį (2020–2023 m.), stebime teigiamas pajamų natūra deklaravimo tendencijas.
Kaip bebūtų, dalis įmonių vis dar bando dirbtinai praplėsti darbuotojų asmeniniams poreikiams naudojamo įmonės turto sampratą“, – komentavo R. Virvilienė.
Pasak VMI atstovės, 2022–2023 m. nustatyti asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejai papildomai į valstybės biudžetą atnešė apie 15 mln. eurų.
„Atlikus įmonės patikrinimą, nustatyta, kad vadovas asmeniniams poreikiams naudojo įmonės automobilį. Įsigytas prabangus automobilis už daugiau nei 100 tūkst. eurų, o pirkimo PVM įtrauktas į PVM atskaitą. VMI kilus klausimams, teigiama, kad buvo ketinama jį parduoti įmonės vadovui, gaunančiam toje įmonėje minimaliam atlyginimui artimą algą.
Ta pati įmonė įsigijo butą, pagrindžiant, kad jis naudojamas įmonės veikloje. Visgi patikrinimo metu nustatyta, kad ten gyvena įmonės vadovo šeima“, – vieną iš pavyzdžių pasakojo R. Virvilienė.
Kaip teigė pašnekovė, atliktas tokios įmonės išsamus tyrimas atskleidė ir dar daugiau detalių. Štai į PVM atskaitą kelių metų laikotarpiu buvo įtraukta garsių prekinių ženklų, tokių kaip „Guess“, „Calvin Klein“, „Tommy Hilfiger“ ir kt. moteriškų bei vyriškų drabužių, rankinių ir avalynės.
„Įmonės lėšomis įsigytas net terariumas ropliams bei papildomos jo įrangos, taip pat maisto ropliams ir šunims. Įsigyjama ir smulkių buities prekių, nesusijusių su įmonės vykdomos veiklos pobūdžiu: šampūnai, plaukų lakas, dantų pasta, plaukų formavimo žnyplės, palapinė, čiužiniai ir kt.“ – pasakojo VMI atstovė.
Be to, dalis pažeidimų nustatyta ir įvertinus įmonės lėšomis apmokėtas verslo keliones.
„Nustatyta, kad į įmonės apmokėtas keliones Antalijoje, Gruzijoje, Kuboje vyko visa įmonės vadovo šeima, įskaitant vaikus, o teisintis bandyta argumentuojant, kad tokiu būdu buvo ieškoma verslo partnerių.
Visgi tyrimo eigoje paaiškėjo, kad kelionių pobūdis neabejotinai poilsinis, nes jų metu įmonės lėšomis įsigytas poilsis SPA ar pažintinės kelionės“, – teigė R. Virvilienė.
Šaukštas deguto sugadiną visą medaus statinę
Tuo metu Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pavyzdžių, kai dalis verslo atstovų iš tiesų piktnaudžiauja mokestinėmis lengvatomis, iš tiesų yra.
„Žinau atvejų, kai įmonė, mokėdama minimalų atlyginimą darbuotojams, turėjo įsigijusi du „Porsche“ automobilius. Tokiu atveju kyla klausimas: kodėl du „Porsche“ automobiliai? Tad čia vėlgi yra verslo socialinės etikos klausimas.
Yra buvę ir tokių atvejų, kai įmonė pirko butą Palangoje ir už 14 arų sumokėjo apie 2 mln. eurų. Ar normalus žmogus gali mokėti tokius pinigus?“ – svarstė pašnekovas.
D. Arlauskas mano, kad verslai, o ir visuomenė, iš tiesų turėtų būti apsaugota nuo tokių galimų piktnaudžiavimo atvejų.
„Tokie pažeidimai iš tiesų sugadiną visą medaus statinę. Visi verslo atstovai nori žaisti lygiomis konkurencijos sąlygomis, kad nebūtų piktnaudžiavimo atvejų.
O kai kuriais atvejais, jeigu nepavyksta susitarti gražiuoju, iš tiesų už tai reikėtų ir bausti. Kadangi teisiniai dalykai irgi formuoja tam tikrą etiką ir moralę“, – svarstė jis.
Tačiau D. Arlauskas atkreipia dėmesį – kur kas svarbesnė yra komunikacija tarp verslo atstovų ir mokesčių inspekcijos ar kitų įstaigų, prižiūrinčių juridinių asmenų mokestinę veiklą.
„Tie verslai, kuriuos įkūrė asmenys prieš, tarkime, 30 metų, ir išliko vadovų pozicijose iki šiol, yra labai emociškai susiję su tokia bendrove ir mano, kad viskas yra jo sukurta, tad kodėl jie dabar negali sukaupto turto panaudoti? Ir čia išryškėja daugiau kultūrinis klausimas.
Todėl mes ir sakome, kad VMI ir kitos institucijos turi komunikuoti su klientais, verslu, kad būtų daugiau to aiškinamojo darbo“, – kalbėjo pašnekovas.
D. Arlauskas taip pat svarsto, kad fiksuojami pažeidimai, kai įmonių lėšos panaudojamos nesumokant būtinų mokesčių, kyla ne dėl to, kad kažkas nori sutaupyti.
„Kaip ir minėjau, pirmiausia, tai yra kultūriniai dalykai, susitapatinimas su savo įmone – jeigu tai mano yra įmonė, tai mano. Reiškia, ką noriu, ta galiu daryti. Bet technologijos keičiasi greičiau negu kultūriniai dalykai. Pavyzdžiui, VMI pasitelkia technologijas ir gali stebėti, greitai surinkti informaciją ir iš policijos, ir Registrų centro.
Įvertinus tam tikras kultūrines ypatybes ir mūsų verslo, mes matome, kad žmogų kultūriškai labai sunku suprasti, kad reikia atskirti – yra tavo interesai, valstybės, darbuotojų interesai. Ir viskas turi būti sudėliota pagal labai aiškias taisykles
VMI duomenimis, pajamas natūra už 2023 m. deklaravo vos ne triskart daugiau įmonių nei už 2020 m., beveik 5 kartus išaugo jų apskaičiuotų pajamų suma.
Be to, skelbiama, kad 6 kartus augo ir deklaruotų mokesčių suma: nuo 2020 m. 6 mln. eurų GPM iki 2023 m. – 36,4 mln. eurų.
