Štai Goda iš Kauno pasakojo, kad į Lenkiją apsipirkti vyksta kas mėnesį.
„Daugiausiai perkame maisto: pieno, mėsos produktų, kruopų, miltų, konservuotų produktų. Atėjus šiltajam metų sezonui vis dažniau užsukame į turgų nusipirkti šviežių daržovių ir vaisių. Pavyzdžiui, braškių kilogramą čia galima įsigyti už 2,5 euro. T. y. kelis kartus mažesnė kaina negu Lietuvoje“, – skaičiavo moteris.
Ji pasakojo, kad prieš vykdama apsipirkti į Lenkiją atlieka namų darbus.
„Peržiūriu parduotuvių leidinius, ieškau prekių su nuolaidomis. Prieš vykdama sudarau prekių sąrašą. Taip pat sudarau maršrutą, į kurias parduotuves vyksime. Toks kelionės planas padeda sutaupyti ir laiko, ir pinigų“, – tikino Goda.
Tuo metu Ieva pasakojo, kad į Lenkiją apsipirkti vyksta net iš pajūrio: „Išvykstame su vyru labai anksti – apie 5 val. ryto. Ir 10–11 val. jau būname Lenkijoje.
Kadangi daug laiko praleidžiame kelionėje, Lenkijoje užsukame tik į porą parduotuvių, greitai apsiperkame ir vėl vykstame atgal.“
Ji vardijo, kad daugiausiai perka ilgai negendančius produktus.
„Perku daug konservų, kruopų, makaronų. Nemažai perku ir mėsos ar pieno produktų. Mėsą, sūrius, varškę užšaldau. Dar viena prekių grupė – buitinė chemija. Valiklius, ploviklius, skalbimo miltelius naudoju tik lenkiškus. Juos kaupiu, kad turėčiau atsargų net keliems mėnesiams į priekį.
Apsiperkant Lenkijoje tikrai pavyksta sutaupyti, kai kurios prekės – net trigubai ten pigesnės“, – pasakojo moteris.
Daugiausiai prekių lietuviai siunčiasi iš Lenkijos
O vilnietė Kristina sakė, kad Lenkijoje apsiperka internetu.
„Nemėgstu vaikščioti po parduotuves. Geriau tą laiką praleidžiu prie kompiuterio, naršydama po įvairias elektronines parduotuves. O atradusi tarpininkus, kurie parveža prekes iš Lenkijos, dažniausiai apsiperku „Allegro.pl“.
Paskutinį mano prekių krepšelį sudarė tiek dideli ir rimti pirkiniai, tiek įvairios smulkmenos. Pavyzdžiui, įsigijau tinkliuką, kuris apsaugo maistą nuo musių – jis man atsiėjo vos porą eurų. Dar įsigijau smėlio dėžę vaikams už 40 eurų ir benzininę žoliapjovę už 300 eurų“, – vardijo ji.
Tarpininkavimo įmonės „Atvyko.lt“ plėtros vadovas Artūras Bartkus pasakojo, kad padeda žmonėms parsisiųsti prekes iš Vokietijos ir Lenkijos parduotuvių.
Anot jo, daugiausiai lietuviai prekių siunčiasi iš Lenkijos.
„Pastebime, kad populiariausia tarp mūsų pirkėjų – el. parduotuvė „Allegro.pl“. Dažniausiai lietuviai iš Lenkijos siunčiasi įvairias namų apyvokos prekes, naujas ir naudotas automobilių detales, vonios įrangą, vaikiškas prekes, žaislus, įvairius įrankius, kone dvigubai pigesnius maisto papildus ir vitaminus. Pavasarį dominuoja sezoninės prekės: lauko baldai, sodo įranga ir technika“, – vardijo A. Bartkus.
Pasak jo, vis daugiau pirkėjų Lenkijos el. parduotuvėse užsisako stambių gabaritų prekes. Pavyzdžiui, itin populiaru pirkti baldus: kiekvieną dieną į įmonės sandėlį Lenkijoje atvežami minkšti kampai, sofos, stalai, kėdės, virtuvės baldai.
Išlaidos Lenkijoje priklauso nuo sezono
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė, apžvelgdama banko klientų išlaidas atsiskaitant mokėjimų kortelėmis, komentavo, kad išlaidų suma dažniausiai svyruoja priklausomai nuo sezono.
„Pavyzdžiui, kiekvienais metais pastebime, kad išlaidos išauga vasaros mėnesiais, ir tai tikriausiai yra natūralu – gyventojai, važiuodami atostogauti į Lenkiją ar kitas Europos šalis, tuo pačiu kartu sustoja kaimyninėje šalyje ir apsipirkti“, – komentavo ekonomistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje dėmesys apsipirkimui Lenkijoje kol kas yra daug didesnis nei tikrasis lietuvių pasiryžimas vykti ten apsipirkti.
„Tautiečių atsiskaitymai šioje šalyje sudaro apie 1 proc. nuo bendros banko atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis sumos. O pati tendencija, kai gyventojai vyksta ieškoti pigesnių prekių į kaimynines šalis, nėra jokia naujovė.
Pavyzdžiui, trečdalis belgų vyksta apsipirkti į Prancūziją ar Vokietiją. Tuo metu suomiai, ieškantys ne tik pigesnių maisto produktų, bet ir gėrimų, yra gana dažni svečiai Estijoje“, – pastebėjo G. Ilekytė.
Išleido milijonus eurų
Ekonomistė skaičiavo, kad praėjusiais metais lietuviai Lenkijoje ne vasaros mėnesiais išleido apie 7–8 milijonų eurų, tuo metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais – beveik dvigubai daugiau, t. y. apie 14–15 milijonų eurų.
„Gruodį išlaidos siekė kiek daugiau nei 7 milijonus eurų. Didžiausią dalį išlaidų – maždaug trečdalį – gyventojai išleidžia maisto produktams, apie penktadalį – degalams. Remiantis banko duomenimis, vidutinė vieno atsiskaitymo suma šiuo metu siekia apie 50 eurų“, – skaičiavo G. Ilekytė.
Anot jos, nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė ten taip pat apima alternatyviuosius kaštus.
„Pavyzdžiui, jeigu iki prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik nemažas kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje.
Galiausiai, yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų“, – patarė ekonomistė.