Specialistai skaičiuoja, kiek kitąmet brangs degalai, ir pataria, kaip už juos nepermokėti ar atsivežti jų į Lietuvą iš kitų šalių nemokant jokių mokesčių.
Kiek 2026 m. brangs benzinas ir dyzelinas?
Finansų ministerijos aiškinimu, 2026 metais iškastiniam kurui taikomuose akcizuose toliau galios CO2 dedamoji. Ją įskaičius, bendras numatomas akcizų augimas benzinui sieks 9,6 proc.
Tuo metu dyzelinui nuo ateinančių metų akcizas kils 6,5 proc.
Žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms akcizas didės 29,4 proc.
O suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas bus apie 15 proc.
Ministerija skaičiuoja, kad 1 litras benzino kitais metais dėl mokestinių veiksnių galėtų pabrangti apie 0,06 euro.
1 litras dyzelino 2026 m. brangs apie 0,04 euro (įvertinus CO2 dedamosios dyzeliniams degalams didinimo stabdymą).
Toks pat kiekis žymėto dyzelino žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms brangs apie 0,03 euro.
O suskystintų automobilių dujų kainos kils apie 0,04 euro.
Akcizai yra didinami kasmet – kodėl?
Finansų ministerijos aiškinimu, akcizai yra vieni iš ekonomikos augimui mažiausiai žalingų mokesčių.
„Tai yra reikšmingas biudžeto pajamų šaltinis, kuriuo finansuojamos valstybės funkcijos ir įsipareigojimai.
O tam tikra surenkamų akcizų dalis tiesiogiai nukreipiama finansuoti tokius nacionalinės reikšmės fondus ir programas, kaip Valstybės gynybos fondas, Kelių priežiūros ir plėtros programa, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir kt.“ – vardijo ministerijos atstovai.
Jie pažymi, kad dėl akcizų tarifų didinimo energiniams produktams (dyzelinui, benzinui ir kt.) valstybės biudžetas 2026 m. surinks apie 76,9 mln. eurų papildomų pajamų (įvertinus CO2 dedamosios dyzeliniams degalams didinimo stabdymą).
Tuo metu dėl etilo alkoholiui, alkoholiniams gėrimams, taip pat tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomų akcizų didinimų 2026 m. planuojama gauti apie 65,9 mln. eurų papildomų pajamų.
Į ką atsižvelgiant yra didinamas akcizas?
Finansų ministerijos teigimu, akcizų politika veikia ir kaip reguliacinė priemonė, prisidedanti prie kitų, pvz., aplinkos apsaugos ir sveikatos tikslų, kuriais siekiama sumažinti aplinkai ar sveikatai kenksmingų prekių vartojimą ir jo neigiamą poveikį.
Taigi priimant sprendimus dėl akcizų didinimo tempų yra vertinamas akcizų politikos poveikis fiskalinių, sveikatingumo gerinimo ir / ar aplinkosauginių tikslų pasiekimui.
Ministerija vardijo, kad yra atsižvelgiama į įvairius veiksnius: akcizais apmokestinamų produktų rinkos tendencijas, kainų, vartojimo pokyčius ir juos lemiančius veiksnius, Europos Sąjungos šalių, ypač – kaimyninių šalių, akcizų politiką ir galimą poveikį šešėlinei rinkai.
„Įprastai, siekiant užtikrinti mokestinės aplinkos stabilumą ir prognozuojamumą, akcizų tarifai nustatomi keleriems metams į priekį.
Tačiau, esant poreikiui (pvz., reikšmingai pasikeitus akcizų tarifų nustatymo metu buvusioms aplinkybėms, pakitus pardavimų tendencijoms ir pan.), tokie kelerių metų akcizų planai būna peržiūrimi ir, jeigu reikia, tikslinami“, – komentavo Finansų ministerija.
Pataria, kaip nepermokėti už degalus
Vienas iš degalų kainų palyginimo startuolio „Unvero“ įkūrėjų Erikas Miliukas aiškino, kad kuro kainų skirtumus daugiausia lemia mokesčių politika – didžiąją degalų kainos dalį sudaro akcizai ir pridėtinės vertės mokesčiai (PVM):
„Todėl ten, kur šie mokesčiai yra mažesni (pvz., Lenkijoje), degalai kainuoja mažiau.“
Pasak E. Miliuko, norint nepermokėti už degalus, svarbiausia yra planuoti, kur ir kada juos piltis.
„Važiuojant į šalis, kur degalai – pigesni (pvz., Lenkiją, Estiją ar Bulgariją), verta piltis ten. Keliaujant į Latviją, degalų verta prisipilti dar Lietuvoje, o vykstant į Vokietiją – Lenkijoje.
Yra naudinga stebėti kainas skirtingose šalyse ir planuoti maršrutus taip, kad degalai būtų pildomi ten, kur jie yra pigesni“, – patarimais dalijosi specialistas.
Jis paminėjo, kad reikėtų vengti degalinių, esančių prie sienos ar greitkeliuose, nes jose kainos paprastai būna didesnės.
Taip pat verta naudotis nuolaidų kortelėmis ir lojalumo programomis, nes per jas dažniausiai pasiekiamos mažiausios kainos.
„Žiemą, ypač važiuojant į šiaurės šalis, svarbu pasirinkti tinkamą degalų rūšį.
Galiausiai, ekonomiškas vairavimas – tinkamas padangų slėgis, pastovus greitis ir vengimas staigaus stabdymo – leidžia sutaupyti daugiau nei kelių centų kainų skirtumas tarp degalinių“, – akcentavo pašnekovas.
Degalai iš užsienio – kiek leidžia vežti be mokesčių?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Akcizų administravimo departamento vadovė Rosita Ališauskienė primena, kad lietuviai gali įsivežti degalų iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, pvz., Lenkijos.
„Kai gyventojas atsiveža degalus iš Lenkijos su sumokėtais akcizais ir naudoja juos savo asmeninėms reikmėms, jam nereikia papildomai mokėti nei akcizų, nei PVM Lietuvoje.
Gabenant ar laikant ne daugiau nei 40 litrų naftos produktų, kurie skirti savoms reikmėms (ne prekybai), taip pat nereikia turėti ir papildomų dokumentų“, – aiškino R. Ališauskienė.
Vis tik ji pabrėžė, kad, viršijus šią ribą tiek laikant, tiek gabenant keliais, vandeniu ar geležinkeliais šiuos produktu, privaloma turėti ir teisės aktuose įformintus įsigijimo ir / ar gabenimo dokumentus (pvz., čekį).
O, kai gyventojas atsiveža akcizais jau apmokestintus degalus iš Lenkijos ir juos naudoja prekybai, atsiranda pareiga sumokėti akcizus ir PVM Lietuvoje, taigi atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais.
Be to, norint užsiimti degalų mažmenine ir didmenine prekyba, tam reikia turėti licenciją. Jos neturint gresia baudos nuo 1 820 iki 3 900 eurų.
„Vertinant, ar gyventojas akcizais apmokestinamas prekes naudoja asmeninėms reikmėms ar komerciniais tikslais, atsižvelgiama, ar šias prekes laikantis gyventojas siekia pelno, ar ne, koks yra šių prekių pobūdis, laikymo priežastis.
Atsižvelgiama į apskaitos dokumentus, laikymo vietą, gabenimo būdą ir kitas aplinkybes“, – vardijo VMI atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
