Investicijos į bendrosios pagalbos sistemos kūrimą – didžiulės, o nauda – jų neatitinkanti. Tokią išvadą, atlikusi Bendrojo pagalbos centro (BPC) veiklos auditą, padarė Valstybės kontrolė.
Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros kūrimas užtruko, o tam skiriami pinigai ne visuomet naudojami efektyviai, rašo „Lietuvos rytas“. Kontrolierių teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl daugiau nei dešimt metų truko šis procesas, yra planavimo trūkumas ir tarpinstitucinio veiksmų koordinavimo stoka.
Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, į BPC kūrimo trūkumus dėmesys buvo atkreiptas dar 2002 metais, „Bet ir toliau buvo planuojama ir kuriama nenuosekliai“.
Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūrai kurti jau išleista daugiau nei 76 mln. litų, bet sistema vis dar neveikia taip, kaip turėtų. Kontrolieriai sukritikavo ir chaotišką greitosios medicinos pagalbos reformą, kuriai trūksta apgalvoto derinimo su BPC veikla.
Lietuvoje į pagalbos skambučius vis dar atsako ir reaguoja ne tiktai šiam tikslui įsteigtas BPC, bet ir visų skirtingų specialiųjų tarnybų dispečeriai: BPC atlieka tik tarpininko vaidmenį, sujungdamas skambinantįjį su Greitosios medicinos pagalbos ar priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ar dispečeriu, tad pagalba gali būti pavėluota.
„Tokią padėtį lemia tai, kad nederinami visų institucijų, dalyvaujančių šiame procese, veiksmai“, – pabrėžė G. Švedienė.
BPC viršininkas Artūras Kedavičius pritarė kontrolieriams, kad sistema stringa dėl institucijų bendradarbiavimo stokos, o ypač kritikos negailėjo Sveikatos apsaugos ministerijai: „Ji priima sprendimus neatsižvelgdama nei į įstatymą, nei į Vyriausybės nutarimus“, – rašo „Lietuvos rytas“.
Tarnyba vis dar negali efektyviai dirbti ir dėl etatų trūkumo: anot A. Kedavičiaus, reikia 600 darbuotojų, o šiuo metu dirba tik 231. BPC vadovas nesutinka su kontrolierių išvadomis, kad pareigybės įstaigoje kuriamos neįvertinus realaus poreikio.
Taip pat skaitykite:
Valstybės kontrolė sukritikavo Bendrojo pagalbos centro veiklą
