Pasak jų, būsto rinka pati stabilizavosi, todėl LB sprendimai yra pavėluoti ir pertekliniai.
Anot NT plėtros bendrovės „Realco“ vadovo Juliaus Davidonio, kol kas sunku vertinti, ar tokios priemonės turės poveikį, ar dėl to paskolų bus išduodama mažiau.
„Ar subalansuoti (rinką – BNS) pavyks, tai čia kitas klausimas. Reikėtų klausti, ar rinka yra nesubalansuota dabar, kad ją reikia balansuoti. Taip, ji yra aktyvi, tačiau, mano manymu, yra sveika, tačiau centrinis bankas turi tokią nuomonę, kad ji, matyt, visgi kaista ir imasi tų priemonių sunkindamas žmonėms priėjimą prie pinigų įsigyjant būstą“, – BNS teigė J. Davidonis.
Jo teigimu, tikėtina, jog įsigaliojus naujai tvarkai sumažės būsto pardavimų apimtys.
„Jeigu abi minėtos priemonės pasieks savo tikslus ir žmonėms įsigyti būstą bus sunkiau ir brangiau, tai natūralu, kad kažkuri rinkos dalyvių dalis gal atkris arba negalės to padaryti ir tuo būdu mes neteksime tų potencialių klientų, kurie galėjo pirkti, dabar jie nepirks. Tikėtina, kad pardavimų apimtys galėtų pamažėti„, – svarstė J, Davidonis.
„Kokia apimtimi, tai jau kitas klausimas, gyvenimas parodys, ar tos priemonės duos efektą ir kokio dydžio jis bus. Galima konstatuoti, kad tai yra neskatinančios priemonės, o apsunkinančios įsigijimą“, – pridūrė jis.
NT plėtros bendrovės „Citus“ savininko Mindaugo Vanago teigimu, centrinio banko veiksmai nedarys labai didelės įtakos rinkos situacijai. Anot jo, rinkoje yra atsiradęs disbalansas dėl pasiūlos stygiaus.
„Pirmiausia, jau dabar paprastai paskolas išduodančios įstaigos prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo perkant nebe pirmą būstą. Taip pat didelė tai darančių žmonių dalis moka nuosavomis lėšomis. Antra, manau, kad svarbiau yra spręsti situacijos priežastis, o ne simptomus“, – BNS teigė M. Vanagas.
Anot jo, rinkoje jau dabar yra pasiūlos stygius, statybų leidimų išdavimo terminai ilgėja ir plėtotojai greitai negali pateikti naujų projektų, be to, labai trūksta darbo jėgos, jos atsivežti iš trečiųjų šalių darosi sunkiau, sparčiai kyla ir statybinių medžiagų bei darbų kainos.
NT plėtros bendrovės „Eika“ vadovas Domas Dargis taip pat mano, jog Lietuvos banko veiksmai pavėluoti, nes rinka pati stabilizavosi.
„Lietuvos banko visi veiksmai dažniausiai būna pavėluoti. Šiaip dabar nėra bumo būsto rinkoje, ji stabilizavosi. Tikrai nėra dabar kažkokių nepamatuotų pirkimų ir klientų srautas, sandorių kiekis yra toks, koks buvo 2019 metais. Mes nebematome kažkokio čia didelio ažiotažo“, – BNS teigė D. Dargis.
„Tarkime, investuotojai, kurie nuomai perka, jiems svarbi grąža, jiems ta grąža nesigauna ir nebeperka, perka dabar galutinis vartotojas. Tai rinka pati save išsprendė ir stabilizavosi, kainos pakilimas pasiūlos ir paklausos santykius subalansavo“, – pridūrė jis.
Tuo metu NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovo Remigijaus Pletero teigimu, tokios priemonės gali išauginti ir būsto nuomos kainas. Anot jo, Lietuva išsiskiria iš kitų Vakarų Europos šalių, kur būstą nuomoja dideli fondų, – čia jį nuomoja tik privatūs žmonės, perkantys jį kaip pajamų garantiją senatvei.
„Vakarų Europoje vyrauja dideli fondai, kurie valdo ištisus kvartalus, namus, dažnai tūkstančius butų jie įsigyja tam, kad vėliau išnuomotų. Tada skaidriai mokami mokesčiai, tai yra verslo rankose ir taip yra patenkinama pasiūla. Šiuo atveju uždarius šią privačių gyventojų nišą, atgrasius juos nuo kaupimo naudojant nekilnojamą turtą, gali ir nuomos pasiūla sumažėti ir dėl to gali kilti nuomos kainos“, – BNS teigė R. Pleteras.
Anot jo, šios priemonės būtų logiškos, jeigu į Lietuvą ateitų dideli investuotojai, įsigyjantys daug butų profesionaliai nuomai.
Lietuvos bankas, įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimosi apimtį, pranešė siūlantis bankams nuo 15 iki 30 proc. didinti pradinį įnašą skolinantis antram būstui, o kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.
30 proc. pradinio įnašo būtų reikalaujama, jei pirmos paskolos likutinė vertė bus didesnė nei pusė užstatyto nekilnojamojo turto vertės.
