Išaugęs įperkamumas labiausiai susijęs su tuo, kad per pastaruosius keletą metų darbo užmokesčio augimas buvo daug spartesnis, nei būsto. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2016 m. iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio darbo užmokestis „į rankas“ sostinėje padidėjo 47 proc., o butų kainos – 19 proc.
Kita įvardijama priežastis – santaupos, kurias gyventojai siekia įdarbinti. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkių indėliai pastaruosius kelerius metus kasmet auga po maždaug 1 mlrd. eurų ir šiuo metu viršija 14,6 mlrd. eurų.
Manoma, kad didelę įtaką butų pardavimui daro ir tai, kad Vilniuje kasmet daugėja gyventojų. 2015 m. Vilniuje buvo 543 tūkst. gyventojų, 2019 m. – 552 tūkst.
„Nuo to laiko, kai pradėjome būsto verslą prieš 15 metų, dar nebuvome matę tokio spartaus augimo, koks buvo praėjusių metų pradžioje – kai kuriais mėnesiais parduotų butų skaičius išaugo du kartus. Mūsų vertinimu, prie to labiausiai prisidėjo rekordinis būsto įperkamumas.
Esame apskaičiavę, kad 2 asmenų, gaunančių vidutines pajamas, šeima Vilniuje šiuo metu gali įsigyti 50 kv. m ploto naujos statybos butą pačiame sostinės centre. Tai geriausias rodiklis bent per pastaruosius 20 metų, o greičiausiai – nuo pat Nepriklausomybės atgavimo“, – teigia Arvydas Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas.
„Hanner“ surinkti duomenys rodo, kad 2019 m. kaip ir 2018 m., daugiausia butų parduota žemesniame segmente (iki 1700 eurų už 1 kv. m). Pardavimai šiame segmente taip pat viršijo pasiūlą – naujai rinkai pasiūlytų butų skaičių. Tiesa, jei 2018 m. žemesnio segmento butai sudarė 56 proc. visų parduotų butų, pernai ši dalis sumažėjo iki 43 proc.
Tuo metu „premium“ segmente (nuo 2000 eurų už 1 kv. m) paklausa buvo mažesnė už pasiūlą, nors dalis nuo visų butų ir išaugo nuo 17 iki 24 proc.
„Nors kartais siekiama įrodyti priešingai, statistika rodo, kad ekonominiame segmente rinkoje yra susidaręs deficitas, o prestižiniame – perteklius. Tai reiškia, kad ir toliau plėtotojams bus nelengva parduoti brangiau kainuojančius butus, o pigesni išgraibstomi dažnai dar nepastatyti“, – teigia A. Avulis.
Daugiausiai perkami jau kurį laiką išlieka 2 kambarių butai, arba tie, kurių dydis yra 40–49 kv. m. Populiariausi rajonai – Šeškinė, Pilaitė, Žirmūnai.
Kainos nemažės
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovas Saulius Vagonis, skaičiuoja, kad naujų butų kainos Vilniuje praėjusiais metais augo 6,8 proc.
Teigiama, kad nors per dešimtmetį naujos statybos butai miegamuosiuose rajonuose pabrango trečdaliu, o senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose (Žvėryne, Antakalnyje, Naujamiestyje, Užupyje) – 56 proc., 2007 m. buvusio aukščiausio užfiksuoto lygio rinka vis dar nepasiekė. Iki to senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose statomiems būstams dar trūksta 13 proc., o miegamuosiuose rajonuose – 23 proc.
Butų brangimą lemia daug veiksnių: brangstančios medžiagos, darbo jėga, taip pat sklypų kainos, būsto įrengimas. Specialistai mano, kad būstų kainų mažėjimo nereikėtų tikėtis.
„Žvelgiant į netolimą ateitį – į 2020 metus – sunku surasti argumentų, kodėl būsto kainos neturėtų augti ir šiemet. Pagrindiniai varikliai Vilniaus mieste kaip ir kelis pastaruosius metus bus: augančios gyventojų pajamos, augantis gyventojų skaičius, naujai kuriamos darbo vietos, žemos paskolų palūkanos, teigiami gyventojų lūkesčiai“, – sako S. Vagonis.
Pasak jo, brangstanti būsto nuoma taip pat nesudaro patrauklios alternatyvos, be to, plėtotojai jaučia pirkėjų spaudimą kokybei, o statybų savikaina brangsta.
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius taip pat mano, kad dėl didesnių statybos kaštų būstai turėtų brangti.
„Šie metai turbūt pasižymės tuo, kad bus dar didesnis statybos kaštų spaudimas, o tai reiškia, kad tie kaštai tikrai didės, nes nepaisant to, kad didėja žaliavų kainos, kas buvo pastebima ir 2019 m., taip pat auga darbuotojų atlyginimai, o yra matomas darbuotojų stygius. Pradeda jaustis ir tų specialistų stygius, kurie vadovauja projektams ir juos valdo. Matome, kad konkurencija rinkoje, nekilnojamo turto vystytojų tarpe tikrai didėja“, – pastebi LNTPA direktorius M. Statulevičius.
M. Statulevičius pastebi, kad vis daugiau naujos statybos būstų pastatoma ir yra įrengiama pilnai, to pageidaujant pirkėjams. Pasak jo, tokių butų dalis 2019 m. kai kuriuose projektuose sudarė iki 40 proc. parduodamų butų.
„Manau, kad tai tęsis ir šiais metais, nes panašu, kad vis daugiau vystytojų drąsiau pardavinėja pilnai įrengtus butus, jų parduoda daugiau ir kartais jie parduodami net greičiau“, – svarsto M. Statulevičius.
M. Statulevičius mano, kad viena iš priežasčių, kodėl kils būstų kainos, gali būti tai, kad didės būtent pilnai įrengtų būstų dalis, o tai prisidės prie galutinės pardavimo kainos.
