„Imamės pokyčių, kad būstas taptų labiau prieinamas: šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems. Savivaldybes raginsime žmonėms padėti spręsti būsto prieinamumo klausimą, kad laukiantys socialinio būsto, galėtų būstą išsinuomoti rinkoje ir gautų būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją“, – pranešime spaudai cituojama Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Seimui pritarus, pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 dienos.
Kas keisis?
Įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, gali pretenduoti į socialinio būsto nuomą be eilės. Tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos geriau užtikrinti būsto prieinamumą vieniems iš dažniausiai skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje atsiduriantiems asmenims ir sudarytos palankesnės socialinio būsto nuomos sąlygos šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2020 m.), pagal namų ūkio sudėtį skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje dažniausiai atsiduria vieni gyvenantys asmenys (52,2 proc.) ir vieni vaikus auginantys asmenys (49,1 proc.). Iki šiol šeimos, kuriose motina, tėvas ar globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar kelis vaikus, tokio palengvinimo neturėjo ir, priklausomai nuo gyvenamosios vietos savivaldybės, būsto jiems vidutiniškai tekdavo laukti 6 metus.
Taip pat numatoma padidinti šiuo metu galiojančias metines pajamų ir turto dydžių ribas iki 35 ir 50 proc. (vietoj 25 proc.), kurios leistų asmenims (šeimoms) išsaugoti teisę į socialinį būstą. Viršijus leistinas pajamų ir turto dydžių ribas, socialinis būstas labiausiai pažeidžiamoms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, žmonėms, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų, neįgaliesiems, privalės būti nuomojamas toliau kaip savivaldybės būstas.
Šiuo metu savivaldybės būstas dažniausiai nuomojamas rinkos kaina, išskyrus savivaldybės nustatytas išimtis. Priėmus įstatymo pakeitimus, savivaldybės būsto nuomos kaina tam tikroms grupėms – neįgaliesiems, šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ar šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, tremtiniams – privalės būti ne didesnė kaip 20 proc. socialinio būsto nuomos kainos.
Siūloma nustatyti, kad Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, susijusių su užkrečiamų ligų plitimu, metu, viršijus metinius pajamų ir turto dydžius, asmenys ir šeimos, turintys teisę į socialinio būsto nuomą, iš laukiančiųjų socialinio būsto sąrašo nebūtų išbraukiami, taip pat socialinio būsto nuomos sutartis nebūtų nutraukiama.
Be to, siūloma įtvirtinti savivaldybių pareigą asmenims ir šeimoms, įrašytiems į laukiančiųjų socialinio būsto nuomos, sąrašą, taip pat nuomojantiems socialinį būstą, planuoti pagalbą, siekiant jiems padėti dalyvauti darbo rinkoje ir taip pagerinti savo šeimos finansinę situaciją. Taip pat savivaldybės turėtų organizuoti pagalbą laukiantiems socialinio būsto, padedant jiems išsinuomoti būstą rinkoje ir gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Taip pat siekiama aiškiau sureguliuoti lengvatines savivaldybės būsto pardavimo kainos nustatymo sąlygas tam tikroms tikslinėms asmenų grupėms, pavyzdžiui, tremtiniams, politiniams kaliniams.
Numatoma didinti subsidijų dydžius nuo 15 iki 30 proc. (vietoje 10 ir 20 proc.) valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti šių kreditų gavėjams. Šis pakeitimas būtų aktualus nepasiturinčioms jaunoms šeimoms, kurios šiuo metu yra nelygiavertėje padėtyje su jaunomis šeimomis, įsigyjančiomis būstą su finansine paskata šalies regionuose, taip pat neįgaliesiems, šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, jau suaugusiems, bet praeityje be tėvų globos likusiems asmenims.
Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, nustačius didesnius subsidijų dydžius valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti, šiems pakeitimams įgyvendinti (subsidijoms mokėti) 2022 m. papildomai reikės apie 8,3 mln. valstybės biudžeto lėšų, o subsidijos gavėjų skaičius padidėtų apie 40 proc.
