Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 215 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas.
Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 7,2 proc., kaime – 8,8 procento. Palyginti su 2019 metais, nepritekliaus lygis mieste sumažėjo 2,5, kaime – ūgtelėjo 0,1 procentinio punkto.
Didžiuosiuose miestuose 5,4 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 10,2 proc., arba atitinkamai 1,9 ir 3,4 procentinio punkto mažiau nei 2019 metais.
Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – 25–49 metų amžiaus asmenys. Namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau, nei šeimos su vaikais.
Dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis. Pernai materialinio nepritekliaus lygis vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose siekė 30,8 proc. ir, palyginti su 2019 metais sumažėjo 4,1 procentinio punkto, didelio materialinio nepritekliaus lygis siekė 13,7 proc. ir sumažėjo 2 procentiniais punktais.
Tarp namų ūkių su vaikais dažniausiai su materialiniu nepritekliumi susidūrė vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkiai. Didelio materialinio nepritekliaus lygis šiuose namų ūkiuose 2020 metais buvo 22,1 proc., o per metus jis padidėjo 4,4 procentinio punkto.
Namų ūkiuose, nurodžiusiuose, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (350 eurų), 2020 metais gyveno 41,8 proc. gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 11,6 procento. Namų ūkiuose, neturinčiuose galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, pernai gyveno 35,5 proc. asmenų.
