Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimaliąją mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.) nuo dabartinių 642 eurų iki 703 eurų, o minimalųjį valandinį atlygį – nuo 3,93 euro (9,4 proc.) iki 4,3 euro.
Dėl tokių pokyčių darbdavių ir darbuotojų atstovų nuomonės išsiskyrė.
Perspėjo, kad gali mokėti mažiau nei minimumą
Lietuvos darbdavių asociacijos prezidentas Danas Arlauskas nepritarė MMA didinimui ir sakė, kad šie metai darbdaviams dėl koronaviruso pandemijos buvo sudėtingi.
„Pavyzdžiui, 2008 m. kai buvo krizė, MMA kilimas buvo pristabdytas, nes visiems buvo aišku, kad ne visos įmonės sugebės mokėti didesnius atlyginimus. Šį argumentą pateikėme ir šiemet, kai buvo diskutuojama dėl MMA“, – teigė darbdavių atstovas.
Tačiau, anot D. Arlausko, visos Lietuvos banko ir ekonomistų prognozės rodo, kad kitais metais vidutinis atlyginimas augs.
„Taip yra todėl, kad nuspręsta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Atotrūkis tarp viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų ateinančiais metais sparčiai kils.
Tačiau tai neteisinga privataus sektoriaus atžvilgiu, nes viešasis sektorius kiek nori, tiek ir gali paimti pinigų atlyginimų didinimui. O ką daryti verslui? Juk jis negali iš kažkur paimti pinigų? Verslai nežino, kokios bus paramos programos ir kiek apskritai dar tęsis pandemija“, – komentavo darbdavių atstovas.
Dar jis pažymėjo, kad viešojo sektoriaus atlyginimai keliami iš skolintų pinigų.
„Be to, atlyginimų didėjimas lenkia darbuotojų produktyvumą beveik visose srityse. Todėl šiemet Trišalėje taryboje sprendžiant dėl MMA kėlimo prašėme palaukti rudens. Tada matysime, kokia situacija su įmonėmis, kurios turi atidėjusios mokesčius. Kiek apskritai bus įmonių zombių, kurios negavusios valstybės paramos bankrutuos.
Tačiau Vyriausybė priėmė kitokį sprendimą, ji nusprendė didinti MMA, bet darbdaviai negali garantuoti, kad viskas dėl to klostysis gerai“, – teigė D. Arlauskas.
Anot jo, jau dabar yra įmonių, kurios darbuotojams moka mažesnį nei minimalų atlyginimą.
„Darbuotojai uždirba vos šimtą eurų. Tačiau „Sodrai“ darbdavys visus mokesčius sumoka, kaip yra reikalaujama. Kokią algą jis bemokėtų į rankas, mažiausi mokesčiai turi būti mokami nuo MMA. Taip darbdaviai užtikrina, kad darbuotojas neliktų ant ledo senatvėje, tačiau šiuo metu jo alga yra labai nedidelė. Tad realiai dalis darbuotojų į rankas negauna net MMA.
Nežinome, kokios priežastys taip verčia elgtis darbdavius, tačiau prieš priimant sprendimą didinti MMA tam tikros institucijos turėtų išsiaiškinti, kodėl dalis darbuotojų negauna minimalaus atlyginimo“, – pastebėjo D. Arlauskas.
Šiuo metu palankios sąlygos didinti MMA?
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, Trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis pritarė MMA didinimui.
„Pritarėme ir supratome poreikį didinti MMA, nes matėme didelį ekonomikos augimą. Tačiau valstybė paraleliai galėtų išskirti sektorius, kurie yra labiausiai nukentėję nuo pandemijos ir jiems taikyti tam tikras pagalbos priemones. Pavyzdžiui, turizmo ir viešojo maitinimo sektoriams.
Nepaisant to, tikrai neteigiame, kad MMA didinimas galėtų būti pavojingas Lietuvos verslams. Negalime teigti ir kad didesnė minimali alga lems atlyginimų mažėjimą ar jų nemokėjimą“, – pastebėjo LVK prezidentas.
Anot jo, pirmą kartą nuspręsta MMA didinti likus pusmečiui iki naujų metų.
„Tai vertiname teigimai. Verslai turės laiko pasiruošti. Anksčiau juk būdavo, kad MMA keldavo likus porai mėnesių iki jos įsigaliojimo. O ekonominės prognozės geros, tad verslams sunkumų neturėtų kilti.
Labiausiai MMA kėlimu abejojome pernai, pačiame pandemijos įkarštyje. Tačiau pamatėme, kad ekonomika prie jos prisitaikė ir atlyginimų pakėlimas netapo iššūkiu. Žinoma, neturiu omenyje labiausiai nukentėjusių sektorių“, – pastebėjo A. Romanovskis.
MMA patenkina tik minimalius žmonių poreikius
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje MMA siekia tik 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Europos socialinė chartija remdamasi savo atliktais tyrimais aiškina, kad išgyventi ir pragyventi žmogui reikalingi 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tad mes atsiliekame 12 proc. Mūsų minimali alga žmonėms leidžia patenkinti tik būtiniausius poreikius. Papildomiems pirkiniams šios algos neužtenka“, – sakė darbuotojų atstovė.
Ji pažymėjo, kad darbdaviai niekada nėra pasirengę kelti atlyginimų.
„Taip buvo ir kai Lietuvos ekonomika buvo aukščiausiame ekonomikos pakilimo taške, kai net nežinojome, kad ateina pandemija. Tuomet jie sakė, kad negali taip staiga didinti MMA. Tad ekonominė situacija šalyje keičiasi, bet darbdavių retorika – ne. Jie niekada nėra pasirengę didinti MMA.
Bet mes matome, kad kainos kyla labai greitai. Akivaizdu, kad greitai net ir tų 703 eurų žmonėms jau nebeužteks“, – sakė I. Ruginienė.
Jos teigimu, MMA turėtų kilti kiekvienais metais.
„Kitu atveju apskritai atlyginimai Lietuvoje nekils. Padidinus MMA auga ir kiti atlyginimai. Jeigu šio augimo nebus, tada Lietuvoje atlyginimai apskritai nedidės“, – sakė I. Ruginienė.
Vidutinis atlyginimas auga sparčiau nei MMA
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tikino, kad vidutinė alga Lietuvoje auga kasmet, nepaisant MMA didėja ar ne.
„Šiais metais MMA padidinta, tik šiek tiek daugiau nei 5 proc. Tačiau matome, kad apskritai atlyginimai šalyje augs ne 5 proc., bet tikriausiai 8 proc. MMA didėja mažiau nei auga vidutinis darbo užmokestis. Todėl normalu, kad kitais metais turime spartesnį MMA augimą lygindami procentinę išraišką.
Be to, sprendimas didinti MMA buvo priimtas remiantis Finansų ministerijos kovo mėnesio prognozėmis. Tačiau šios prognozės buvo pagerintos. Tad jeigu šiandien iš naujo buvo svarstomas MMA algos kėlimas, tikėtina, kad ją būtų siūloma dar šiek tiek kelti“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, augant vidutiniam darbo užmokesčiui reikia stengtis, kad ir MMA augimas neatsiliktų.
„MMA reikia didinti atsižvelgiant tiek į darbuotojų, tiek darbdavių interesus. Šiuo metu manau, kad minimalus atlyginimas auga nuosekliai ir logiškai“, – sakė T. Povilauskas.
