Savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) atskleidė, kad kameros vien per 2023 m. sostinėje užfiksavo 1,7 tūkst. pažeidėjų.
Bendrovė įspėjo, kad įspėjimus gali išgirsti ne tik „šiukšlintojai“, atliekas paliekantys prie konteinerių, bet ir vairuotojai, užstatantys privažiavimus.
VASA patikino, kad asmens duomenis tvarko sąžiningai ir teisėtai, tačiau netvarkingiausius konteinerius ir jų adresus viešina socialiniame tinkle.
Įrašus saugo mėnesį, o pažeidėjus perduoda nubausti
VASA tv3.lt portalui nurodė, kad Vilniuje šiuo metu yra įrengtos 69 kameros, 53 iš jų – su garsiakalbiais.
Atstovų aiškinimu, jos buvo įrengtos problematiškiausiose sostinės bendro naudojimo konteinerių aikštelėse, kur yra daugiausiai paliekama atliekų prie konteinerių, automobiliais yra užstatomas privažiavimas prie aikštelės.
„Kameros mums leidžia greitai ir patogiai užfiksuoti atliekų sąvartas, persipildžiusius konteinerius ir dinamiškai reaguoti į susidariusią situaciją konteinerių aikštelėje, fiksuoti pažeidėjus, automobiliais užstatytus konteinerius.
Greičiau sutvarkyti prie konteinerių neleistinai paliktas atliekas, sklandžiai bendradarbiauti su atliekų vežėjais, stebėti jų darbo kokybę ir užtikrinti nenutrūkstančią atliekų išvežimo paslaugą gyventojams“, – vardijo VASA.
Jos atstovai patikino, kad administratorius gerbia ir saugo asmens duomenis, klientų privatumą, todėl sąžiningai ir teisėtai tvarko bei prižiūri surinktus duomenis:
„Vaizdo įrašus saugome pas save ne ilgiau kaip vieną mėnesį.“
Vis tik užfiksuotus pažeidimus VASA perduoda Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, kurie ir skiria baudas vilniečiams.
Pašnekovai atskleidė, kad per 2023 metus kameromis užfiksavo apie 1700 pažeidėjų.
Be viso to, VASA ne tik fiksuoja, bet ir viešina atliekų tvarkymo pažeidimus.
VASA socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje galima rasti daugybę netvarkingiausių Vilniaus konteinerių aikštelių nuotraukų su datomis ir adresais.
Realiu laiku įspėja, padėkoja ar informuoja
Paklausus, kam yra skirti prie daugelio kamerų įrengti garsiakalbiai, VASA atsakė, kad per juos vilniečiai girdi specialius pranešimus.
Administratoriaus aiškinimu, jei fiksuojamas atliekų pažeidimas, automobiliu užstatomas privažiavimas prie konteinerių aikštelės, tuomet yra girdimas įspėjamasis pranešimas.
O už teisingai tvarkomas atliekas būna atvirkščiai – piliečiai girdi padėkas.
„Garso pranešimai taip pat informuoja gyventojus apie galimybę pasinaudoti nemokama didelių gabaritų išvežimo iš namų paslauga.
Garso įrašai yra leidžiami pagal poreikį, realiu metu“, – pridūrė atstovai.
Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų. Padarius tokį pažeidimą pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.
O automobilių stovėjimo pažeidimai užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Ateityje – interaktyvus atliekų žemėlapis
VASA nurodė, kad kameros ir garsiakalbiai buvo įrengti 2020 metais. Vienos kameros kaina siekė apie 4000 eurų plius įrengimas.
Anot pašnekovų, šiuo metu daugiau kamerų nėra numatyta įrengti, tačiau situacija mieste yra stebima ir vertinama.
„Mūsų šiuo metu naudojamas kameras, matant būtinybę, galima perkelti prie kitų atliekų aikštelių. Ateityje planuojame pristatyti viešą ir interaktyvų atliekų tvarkymo žemėlapį.
Laisvai prieinamame Vilniaus žemėlapyje būtų atvaizduojami automobiliais užstatyti konteineriai, prie konteinerių paliktos atliekos, kartu pateikiama svarbiausia atliekų išvežimo informacija“, – komentavo administratorius.
VASA aiškinimu, taip gyventojai galėtų susipažinti su naujausia atliekų tvarkymo statistika, pasitikrinti atliekų išvežimo duomenis.
Maisto atliekų rūšiavimas specialiuosiuose maišeliuose
Primename, kad nuo šių metų pradžios Vilniaus gyventojai privalo maisto atliekas rūšiuoti į specialius maišelius, kuriuos reikia mesti į komunalinių atliekų konteinerius. To nedarantiems gresia baudos.
Minėtus maišelius nemokamai galima pasiimti ne tik savivaldybėje, seniūnijose ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, bet ir netoli namų – rūšiavimui skirtos priemonės dalinamos specialiuose mobiliuose taškuose, esančiuose maisto prekių parduotuvėse ar prekybos centruose.
Gyventojams svarbu prisiminti, kad į oranžinius maisto atliekų maišelius reikėtų mesti tik nesuvartotus maisto produktus ir susidariusias maisto atliekas, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių žieves, lupenas, graužtukus, kiaušinių lukštus, kaulus, arbatos, kavos tirščius ir kt.
Pilnus atliekų maišelius vėliau reikia sandariai užrišti ir mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Taip surūšiuotos maisto atliekos grįš į žiedinės ekonomikos ciklą energijos ar komposto pavidalu.
Rūšiuoti maisto atliekas atskiriant jas nuo bendro atliekų srauto įpareigoja Europos Sąjungos direktyva – taip siekiama padidinti atliekų perdirbimo efektyvumą, kartu mažinant poveikį aplinkai.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmanas Kuzas naujienų portalui tv3.lt patikslino, kad nauja maisto atliekų surinkimo sistema taikoma visoje Vilniaus teritorijoje, nepriklausomai kokiais konteineriais – antžeminiais, požeminiais, pusiau požeminiais, bendro ar individualaus naudojimo – atliekų turėtojai naudojasi.
Kaip minėta, už pažeidimus gresia baudos nuo 30 iki 600 eurų. Tačiau Aplinkos ministerijos atstovai neabejoja, kad savivaldybių administracijos administracinę atsakomybę taikys atsakingai ir tik tuomet, kai gyventojai jau bus plačiai supažindinti su naujomis rūšiavimo taisyklėmis.
