Kartais afrikiečius galima pastebėti kasančius sniegą ar netgi vairuojančius autobusą. Tačiau Lietuvoje oficialiai dirbančių jų yra beveik 1 tūkst.
Tad jie čia užima ne tik paprastas virtuvės padėjėjo ar vadybininko pareigas – yra ir tokių, kurie veda renginius, yra inžinieriai ar programinės įrangos kūrėjai, o jų alga gali siekti beveik 8 tūkst. eurų.
Daugiausia Lietuvoje dirba afrikiečių iš Nigerijos
Migracijos departamento duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 220,1 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus.
Daugiausiai iš jų – ukrainiečiai (86,4 tūkst.), baltarusiai (62,2 tūkst.) ir rusai (15,9 tūkst.). Mažiausiai atvykėlių yra iš Turkmėnijos (46), Šri Lankos (346), Kinijos (417) ir Armėnijos (459).
Lietuvoje ne tik gyvena, bet ir dirba atvykėliai iš Afrikos. Vis tik, kiek tiksliai jų yra – niekas atsakyti negali. Mat duomenys apie Afrikos piliečius bendrai nėra renkami, o tik atskirai apie kiekvieną šalį, kurių iš viso žemyne yra net 54.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė galėjo tik nurodyti, kiek iš jų mūsų šalyje dirba pagal Lietuvoje dirbančių užsieniečių (LDU) pranešimus.
Taigi, 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje dirbo 952 Afrikos valstybių piliečiai.
Daugiau nei trečdalis jų (t. y. 286) yra atvykę iš Nigerijos. Dvigubai mažiau – 140 – iš Kamerūno valstybės. Panašiai – 130 – į Lietuvą dirbti atvyko iš Egipto.
Daugiau nei pusšimtis afrikiečių yra atkeliavę iš Maroko ir Ganos (atitinkamai 80 ir 71). Mažiau nei pusšimtis – 48 – yra iš Zimbabvės.
Mažiausiai atvykėlių – vos po vieną – yra iš tokių Afrikos šalių, kaip Malavis, Mozambikas, Andora, Siera Leonė, Nigeris.
Programuotojai ar net renginių vedėjai
M. Jankauskienė įvardijo ir afrikiečių darbo funkcijas. 79 iš jų Lietuvoje užima ryšių su klientais centro informavimo tarnautojo poziciją.
28 dirba finansų analitikais, 27 – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, 26 – automobilinio krano operatoriais, o greitojo maisto ruošimu užsiima 25 Afrikos valstybių piliečiai.
Yra ir tokių, kurie užsiima programavimu, renginių vedimu, buhalterija.
Vis tik net 392 emigrantų darbo funkcijos Lietuvoje yra nežinomos.
Užimtumo tarnybos atstovė tik atkreipė dėmesį, kad lentelėje išvardintos tik tos profesijos, kurioms įdarbinti daugiau nei 5 atvykėliai iš Afrikos.
Nurodyti uždarbiai – nuo 700 iki 7,7 tūkst. eurų
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai atskleidė, kad, pagal darbdavių nurodytus duomenis, įdarbintiems Afrikos valstybių piliečiams numatoma mokėti nuo 700 iki 7650 eurų.
M. Jankauskienė pridūrė, kad 3000 eurų ir didesnį darbo užmokestį gauna apie 4 proc. afrikiečių.
„Toks atlyginimas nėra mokamas vairuotojui ar statybininkui. O nurodytas didžiausias darbo užmokestis (7650 eurų) ketinamas mokėti programinės įrangos kūrėjui.
Apskritai, jei atlyginimas yra 3000 eurų ir daugiau, dažniausiai tai – programuotojams, inžinieriams programuotojams ir pan. Tai yra informacinių technologijų srities ir inžinerinės profesijos“, – aiškino pašnekovė.
Ji pažymėjo, kad šie skaičiai neįrodo realiai užsieniečiams mokamo atlyginimo – tai yra tik numatomas mokėti atlyginimas, nurodytas sudarytoje darbo sutartyje.
Pirma pažintis su žiema ir su lietuvių kalba
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiausiai afrikiečių Lietuvoje įdarbinusios įmonės yra tarptautinė konsultacijų bendrovė „Majorel Lithuania“, tarptautinė finansų paslaugas teikianti bendrovė „Western Union processing Lithuania“ ir atliekų bei aplinkos tvarkymo įmonė „Ekonovus“.
Pastarosios bendrovės komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė įvardijo, kad šiuo metu daugiausiai užsieniečių, dirbančių „Ekonovus“, yra atvykę iš Ukrainos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Sakartvelo.
„Mūsų įmonėje dauguma darbuotojų nėra sezoniniai – pasibaigus žiemai jie tęsia darbus, atitinkančius jų kvalifikaciją. Darbuotojų iš užsienio sulaukiame nuolat.
Įmonėje šiuo metu dirba palyginti nedidelė dalis užsieniečių, tačiau dėl besikeičiančios rinkos, darbuotojų trūkumo neatmetame tikimybės ateityje jų įdarbinti daugiau“, – pasakojo V. Balčiauskaitė.
Ji atskleidė, kad įmonės darbuotojai yra apmokomi, taigi jų darbo kokybė atitinka jiems keliamus reikalavimus, todėl džiugina: „Nepaisant to, kad daliai jų tai – pirmoji pažintis su lietuviška žiema.“
Anot komunikacijos vadovės, iš svetur atvykę darbuotojai lengvai integruojasi, neretai susibendrauja su kitais tautiečiais.
„Ekonovus“ atstovė pridūrė, kad vadovai su komandoje dirbančiais užsieniečiais bendrauja anglų arba kitomis abiem pusėms suprantamomis užsienio kalbomis:
„Užsieniečiai ilgainiui stengiasi išmokti bent pagrindines frazes lietuviškai.“
Įdarbinti Ganos piliečius atsieina 3–5 tūkst. eurų
Kai kurie iš Afrikos šalių į Lietuvą atvykę užsieniečiai čia dirba ir autobusų vairuotojais.
Neseniai TV3 kalbintas iš Ganos valstybės, Vakarų Afrikos, atvykęs 55-metis Aleksas Darko Asamoahas papasakojo, kad jį ir kitus 30 jo tautiečių prieš 2,5 mėn. pasikvietė viena viešojo transporto įmonė.
Aleksas vairuoja autobusą maršrutu nuo prekybos centro „Europa“ iki oro uosto. Vyras daug šypsosi, džiaugiasi darbo sąlygomis ir žmonių dėmesiu.
„Jie sako – mes neturėjom dar juodaodžių, kurie čia vairuotų autobusus. Kartais man padovanoja dovaną, obuolį, pavyzdžiui, nes jie – laimingi. Ir jie pasakė, kad mes geri, nes mes – visad laimingi“, – pasakojo Aleksas.
Prieš tai jis 20 metų autobusų vairuotoju dirbo Ganoje. Ir pripažino, kad sunkiausia čia yra priprasti prie šalčių, tačiau po truputį tiek jis, tiek jo kolegos Lietuvoje prisitaiko.
Kaip teigė Ganos piliečius įdarbinusios įmonės „Transrevis“ vykdomasis direktorius Vladas Zapkus, vieno Ganos piliečio įdarbinimas atsieina nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.
Mat kainuoja ir dokumentų sutvarkymas migracijos departamente, ir apgyvendinimas bei maistas, kuriuo įmonė afrikiečius aprūpina iki pirmos algos.
Tačiau direktorius darbuotojais džiaugiasi – sako, kad jie yra geranoriški ir negali atsidžiaugti Lietuva.
