Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė skaičiavo, kad bankrutuojančių įmonių skaičiai pandemijos laikotarpiu buvo neįprastai maži ir pastaruoju metu jie tiesiog panašėja į prieš pandemiją buvusį lygį.
„Kol kas nepanašu, kad galėtume kalbėti apie išskirtinį bankrotų skaičiaus augimą. Tačiau bėgant paskutinį maratono kilometrą yra sunkiausia – taip būtų galima įvardyti, žvelgiant į galimus įmonių bankrotus ir vis dar nemažėjančius kapitalo kaštus, neatsigaunančią paklausą, ypač eksporto rinkose“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, šių metų pradžia buvo sudėtinga apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus įmonėms.
„Šio sektoriaus įmonės patiria didesnes bankrotų rizikas, ypač maitinimo sektorius. Tai susiję su besibaigiančiais ir nepratęsiamais atidėtų (kaip paramos priemonė pandemijos metu) skolų „Sodrai” mokėjimo terminais, reikšmingu atlyginimu augimu, patalpų nuomos kainų augimu ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimo pabaiga.
Be to, reikia pažymėti, kad net jei turistų skaičius Lietuvoje jau yra panašus į prieš pandemiją fiksuotus turistų skaičius, tačiau atvyksta daug mažiau užsienio šalių turistų, kurie įprastai savo kelionių metu išleidžia daugiau pinigų. Taigi, sektorius susiduria ir su nepakankamos paklausos problema“, – vardijo ekonomistė.
Sunkumų patiria daugelis verslo sričių
Pasak E. Stonkutės, sunkumų patiria ir kiti sektoriai.
„Statybų sektorius taip pat susiduria su nepakankamos paklausos problema. Gyvenamosios paskirties pastatų statybos leidimų išduodama daug mažiau nei anksčiau. Tikimasi, kad šiais metais nemažės inžinerinių darbų ir daugės pramonės įmonių, norinčių modernizuoti savo gamybą, užsakymų.
Be to, viliamasi užsakymų užsienio rinkose augimo, stebimi atsigavimo ženklai. Tačiau, iki statybų sezono pradžios statybos sektoriaus įmonėms metų pradžia įprastai yra sudėtingesnė ir jos susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonių produkcija ir pajamos po truputį mažėjo jau nuo 2022 metų vidurio.
„Pramonės gamintojų kainos per metus sumažėjo 8,2 procento. Pagamindamos mažiau produkcijos ir generuodamos mažesnes pajamas, ypač dėl nepakankamos paklausos eksporto rinkose, apdirbamosios gamybos įmonės išsaugo iš esmės kol kas nepakitusius darbuotojų skaičius.
Tuo pačiu metu darbo užmokestis nenustoja augti, kapitalo kaštai šiuo metu yra didžiausi per paskutinį dešimtmetį, o skolinimosi sąlygos itin sugriežtėjo. Tokiomis sąlygomis ne tik investicinių, bet ir apyvartinių lėšų pasiūlos įtampos apdirbamosios gamybos įmonėse yra didelės. Ypač sunku mažesnėms įmonėms“, – tikino E. Stonkutė.
Atsipalaiduoti gali ne visi
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė irgi atkreipė dėmesį, kad kai kurių sektorių įmonės patiria įvairių iššūkių.
„Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius, aukštesnės pridėtinės vertės verslo paslaugos, finansai ir draudimas yra cikliniams svyravimams atsparesni sektoriai, tad, „Sodros“ duomenimis, darbuotojų paklausa juose išlieka, net stebimos apdraustųjų skaičiaus augimo tendencijos.
Dėl įsigaliojusių Mobilumo paketo nuostatų, apdraustųjų skaičius didėjo ir transporto bei saugojimo veikloje. Tuo metu apdraustųjų mažėjo meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje, vidaus prekybos ir pramonės sektoriuose. Mažėjant užsakymų, lėtėjant procesams ir gamybos apsukoms, pagamintai produkcijai kaupiantis sandėliuose reikia ir mažiau darbo rankų“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, stebint verslo ateities perspektyvų vertinimo rodiklius, paveikslas išlieka nevienareikšmis.
„Atskiruose sektoriuose įdarbinimo ateinančiais mėnesiais apetitas labai skiriasi. Pesimistiniais lūkesčiais dėl įdarbinimo ateityje pasižymi statybų sektoriaus atstovai. Mažmeninės prekybos sektoriuje darbuotojų paklausos poreikiai gerokai prislopę ir neatsitiesia nuo pernai metų pavasario.
Darbuotojų paklausos lūkesčiai paslaugų sektoriuje išlieka palankūs, o pramonėje – palaipsniui auga atsispyrę nuo dugno, fiksuoto pernai metų viduryje, ir yra geriausi nuo 2022 m. rugpjūčio. Savo ruožtu, vartotojų lūkesčių rodikliai rodo, kad nedarbo rizikas vartotojai taipogi įskaičiuoja – vartotojų nedarbo lūkesčių kreivė yra kur kas aukštesnė nei buvo prieš pandemiją“, – pastebėjo ekonomistė.
Darbo rinka stabili?
Tuo metu Užimtumo tarnyba skaičiavo, kad kovo 1 d. šalyje darbo ieškojo 165,7 tūkst. asmenų, o registruotas nedarbas šalyje išliko kaip ir sausį – 9,3 proc.
„Nedarbo rodikliai mažėjo arba liko tokie pat 39 iš 60 savivaldybių. Biržuose mažėjo labiausiai – 0,4 proc. punkto, o Neringoje didėjo 0,4 proc. punkto.
Vasarį įsiregistravo 20,9 tūkst. naujų klientų, tačiau jų skaičius buvo 21,4 proc. (5,7 tūkst.) mažesnis nei 2023-ųjų sausį ir 0,1 proc. mažesnis nei prieš mėnesį“, – komentavo Užimtumo tarnyba.
Anot jos, darbdaviai abu šių metų mėnesius pateikė po 13 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau vasarį įregistruota 900 daugiau nei 2023-ųjų tokiu pat laikotarpiu.
„Šį augimą sąlygojo didesnė darbo jėgos paklausa prekybos (300 daugiau laisvų darbo vietų), apdirbamosios gamybos (200), transporto ir saugojimo (100) įmonėse ir žmonių sveikatos priežiūros įstaigose (200).
Aktyviau ieškota kvalifikuotų ir nekvalifikuotų statybos darbininkų (kelininkų, kelių remontininkų, betonuotojų, mūrininkų, tinkuotojų, nekvalifikuotų inžinerinių statinių statybos darbininkų), žemės darbų mašinų ir judamųjų žemės ir miškų ūkio operatorių (traktorininkų, ekskavatorininkų)“ – vardijo Užimtumo tarnyba.
Anot jos, daugiau darbo pasiūlymų paskelbta ir parduotuvių pardavėjams, autobusų vairuotojams, baldžiams, virtuvėms pagalbininkams, slaugos specialistams, virėjams, asmens sveikatos priežiūros bei socialinių darbuotojų padėjėjams.
Padėta įsidarbinti 15,9 tūkst. asmenų – 6,2 proc. daugiau nei pernai tokiu laikotarpiu. Įsidarbinusių skaičius augo didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos sektoriuose, mažėjo – administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse.
