Latviai piktinasi: vieni negali patikėti, kiti ironizuoja, kad tada galima tiesiog dirbti visas 7 dienas per savaitę.
Algos „kaip Mozambike“?
Socialiniame tinkle „X“ latviai apie šią laisvą darbo vietą kalba ne itin teigiamai: „Jei kas nors galvoja, kad problemos su traukiniais yra kažkas nepaprasto. Latvijos geležinkeliai ieško darbuotojo, kuris prižiūrės infrastruktūrą, bet žada mokėti šiek tiek daugiau nei minimalų atlyginimą.
Pradedančiajam programuotojui arba beveik nieko neišmanančiam biuro darbuotojui greičiausiai bus mokama daugiau.“
Komentatoriai taip pat negalėjo patikėti tokiu „įspūdingu“ pasiūlymu: „Turbūt tai kažkoks pokštas, ar ne?“
„Šešių dienų darbo savaitė yra pliusas. Galima būtų dirbti visas septynias dienas“, – ironizavo vienas.
„Valstybinės įstaigos turi tam tikrą darbo užmokesčio fondą. Jei vadovybė nori norvegiškų atlyginimų, specialistai turi susitarti dėl algų, kaip Mozambike“, – pastebėjo kitas.
Ja kādam liekas, ka problēmas ar vilcieniem ir kaut kas ārkārtējs. Latvijas dzelzceļš meklē darbinieku, kurš uztur infrastruktūru, bet sola maksāt nedaudz vairāk kā minimālo algu. Iesācējam programmētājam vai biroja darbiniekam, kuri gandrīz neko nemāk, visticamāk, maksā vairāk pic.twitter.com/jBsRnxxtoq
— Agris Krusts (@agris_krusts) January 27, 2024
Siekia suvienodinti minimalaus užmokesčio lygį ES
Europos Sąjunga (ES) siekia suvienodinti „minimalios mėnesinės algos“ (MMA) sąvoką ir nustatyti tarptautinį minimalaus užmokesčio lygį. Pavyzdžiui, 60 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio medianos.
Daugelyje Europos šalių, darbuotojų, kurie gauna tik minimalų darbo užmokestį, skaičius viršija 10 proc. viso darbuotojų skaičiaus.
Tačiau jau šiais metais turės būti žengtas žingsnis, siekiant pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas ES šalyse, nes iki lapkričio 15 d. turi įsigalioti naujoji ES direktyva dėl minimalaus darbo užmokesčio.
Tačiau nėra lengva nustatyti visiems tinkamą minimalų darbo užmokestį.
„Todėl valstybės narės gali naudoti orientacines vertes, kurios paprastai naudojamos tarptautiniu lygmeniu, pavyzdžiui, 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos ir 50 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio, ir (arba) orientacines vertes, naudojamas nacionaliniu lygmeniu“, – rašoma ES direktyvoje.
2022 m. duomenys rodo, kad daugelyje Europos šalių rodikliai buvo mažesni už šias rekomendacijas.
60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos viršijo tik Portugalijos, Slovėnijos, Prancūzijos minimalūs atlyginimai. Lietuvoje šis rodiklis 2022 m. siekė 46,4 proc.
Dar vienas svarbus rodiklis – kiek žmonių vienoje ar kitoje ES valstybėje uždirba minimalų atlygį.
Remiantis 2018 m. duomenimis (paskutiniai turimi pagal šį rodiklį) daugiausiai minimalių atlyginimų gavėjų buvo Slovėnijoje (15,2 proc.), Bulgarijoje (14,1 proc.), Rumunijoje (13,3 proc.), Lenkijoje (12,1 proc.) ir Prancūzijoje (11,6 proc.).