Už komunalines paslaugas skolingų vartotojų kol kas žaibiškai nedaugėja, o jų skolos paprastai neviršija 7 tūkst. litų. Tačiau šių paslaugų tiekėjai ir antstoliai mano, kad kaip tik dabar dėl prastėjančios finansinės padėties pradės didėti ir skolininkų skaičius, ir skolų sumos.
Pabrangus būsto šildymui, karštam vandeniui ir elektrai, tokių daugiabučių namų, kurių prasta šilumos izoliacija, gyventojai dabar gauna kone 200 litų didesnes sąskaitas už komunalines paslaugas nei ankstesniais metais. Šiek tiek geresnės būklės namuose gyvenantys žmonės jau moka maždaug 100 litų daugiau. Būsto paslaugos vis labiau brangsta.
Jau dabar 500-600 litų per mėnesį suma už komunalines paslaugas gali tapti nepakeliama našta sunkiai besiverčiantiems ar darbą praradusiems gyventojams. Jų skolos, kai nebebus iš ko mokėti už sąskaitas, dar didės, o susikaupus iki 7 tūkst. litų sumai, iš varžytinių gali būti parduotas bet kurio žmogaus gyvenamasis būstas.
Sąskaita - kone dviguba.
Vilnietė Rasa Kačenauskienė, gyvenanti 33 kvadratinių metrų bute, LŽ pasakojo, kad už komunalines paslaugas jai dabar tenka mokėti apie 400 litų per mėnesį, t. y. beveik 200 litų daugiau nei ankstesniais metais.
"Šiemet dėl padidintų mokesčių ir panaikintų lengvatų darbdaviai jau perspėjo, jog yra priversti arba mažinti algas, arba naikinti etatus. Mano atlyginimas nesikeičia ne pirmus metus. Pernai jis irgi nekilo, o pragyvenimo išlaidos didėja kone kasdien. Dar tenka mokėti už būsto paskolą, tad komunalinėms paslaugoms reikiamą sumą vos sukrapštau. Net baisu pagalvoti, kaip reikėtų išgyventi praradus darbą", - guodėsi vilnietė.
Kitas sostinės gyventojas Linas Jarašiūnas LŽ prisipažino, kad anksčiau už elektrą nemokėdavo po kelis mėnesius iš eilės - sako, paprasčiausiai patingėdavo nusileisti į namo rūsį ir užsirašyti skaitiklio duomenis. "Be to, taip mokėti man būdavo patogiau, nes turėdavau papildomų pajamų, kurias gaudavau kas kelis mėnesius. Tačiau pastaruoju metu pajutau, kad geriau reguliariai mokėti po nedidelę sumą, nes kelių mėnesių sąskaita būna tokia didelė, jog skaudžiai kerta per kišenę", - dėstė Linas.
Vilnietis pasakojo, kad vienas jo pažįstamas, įsigijęs butą, pusantrų metų net nežiūrėjo į elektros skaitiklį, o per tą laiką mokėjo už ją vos porą kartų. "Kai jam dėl susidariusios skolos išjungė elektrą, labai nustebo. Žmogui teko sumokėti ne tik skolą, bet ir už tai, kad elektra vėl būtų įjungta", - kalbėjo LŽ pašnekovas.
Tūkstančiai be elektros
Bendrovės "VST" duomenimis, per 2008 metų 11 mėnesių gyventojams buvo išsiųsta 82 tūkst. įspėjimų apie numatomą elektros energijos tiekimo nutraukimą, įmonėms - 43 tūkstančiai. Iš jų elektra išjungta 6 proc. vartotojų, tai yra beveik 5 tūkst. gyventojų būstų, ir 1 proc. įmonių.
Lapkričio pabaigoje vartotojų skola už elektros energiją "VST" aptarnaujamoje šalies dalyje siekė daugiau kaip 38 mln. litų. Iš didžiųjų miestų, kuriems ši akcinė bendrovė tiekia elektrą, daugiausia skolų užfiksuota Kaune. O daugiau dėmesio administruojant skolininkus mažesniuose miestuose jai tenka skirti Klaipėdos regionui.
"VST" Debitorinio skyriaus viršininkas Domas Sabaitis LŽ aiškino, kad bendrovė, prieš nuspręsdama nutraukti elektros energijos tiekimą daug skolos turinčiam vartotojui, vertina daugybę parametrų, susijusių su kliento mokumu. "Pirmiausia skolininkas įspėjamas apie galimą elektros energijos tiekimo nutraukimą. Jei per nurodytą terminą jis nesumoka skolos, pradedamas ikiteisminis skolos išieškojimo procesas. Elektros energijos tiekimas atnaujinamas tada, kai vartotojas sumoka visą skolą, priskaičiuotus delspinigius ir padengia elektros energijos tiekimo nutraukimo bei jo atnaujinimo išlaidas", - dėstė skyriaus viršininkas.
Pasak D.Sabaičio, dažniausiai skolos už elektrą susidaro dėl to, kad klientai nefiksuoja skaitiklių rodmenų, neįvertina, kiek realiai suvartojo elektros, tad moka bet kiek. Taip pat pasitaiko, kai žmonės neįvertina savo galimybių ir elektros energijos suvartoja daugiau, nei gali už ją sumokėti.
Šildymas klampina
"Vilniaus energijos" komercijos direktorius Rimantas Germanas LŽ tikino, kad dauguma bendrovei už centrinį šildymą skolingų vilniečių tiesiog pamiršta atsiskaityti už paslaugas, todėl laiku nesumoka. Kita dalis skolininkų - socialiai remtini gyventojai, kuriems priklauso valstybės parama už šildymo paslaugas, tačiau jie nesugeba ar neranda laiko susitvarkyti reikalingų dokumentų tai paramai gauti. Skolininkų skaičiaus ir skolų dydžio "Vilniaus energija" nenurodo.
"Klientus, susiduriančius su finansiniais sunkumais, skatiname ne bėgti nuo problemų, bet bendromis jėgomis ieškoti sprendimo būdų. Kai išnaudojame visas įmanomas bendravimo priemones su skolininkais, kreipiamės į antstolius, o šie taiko savo metodus", - pabrėžė R.Germanas.
Jis pripažino, kad bet kokiu atveju skolų turintiems gyventojams šildymas neišjungiamas. Tai techniškai neįmanoma, kai skolininkas gyvena daugiabučiame name. Taigi toliau tiekiama šilumos energija dar labiau didina už ją nemokančių gyventojų skolas.
Nemokiems - griežtesnės sąlygos
"VST" skolininkų, kaip teigė D.Sabaitis, pastaraisiais metais mažėjo. Tačiau dabar, jo nuomone, atsiskaitymas už suvartotą elektros energiją gali smukti dėl įmonių tarpusavio atsiskaitymo sutrikimo, didėjančio įmonių bankrotų skaičiaus ir nedarbo. Tad elektros tiekėjai neslepia esą pasirengę griežčiau elgtis savo skolininkų atžvilgiu.
"Dabar itin daug dėmesio skirsime tam, kad nustatytume klientus, atsiskaitančius ne pagal skaitiklių rodmenis. Taip pat griežtai bus vertinami tie, kurie nuolat vėluoja atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokiems klientams numatoma griežtinti atsiskaitymo sąlygas", - vardijo prevencijos priemones D.Sabaitis.
Per žiemą padaugės
Antstolis Tomas Ubartas LŽ pasakojo, kad Šiauliuose dirbanti kontora per mėnesį gauna vidutiniškai 20-30 bylų dėl nemokių komunalinių paslaugų vartotojų. Kol kas, palyginti su ankstesniais metais ar mėnesiais, tokių bylų daugėjimo dar nepastebėta. Reali situacija, antstolio nuomone, paaiškės pasibaigus šildymo sezonui, t. y. vasaros pradžioje, nes kaip tik dabar pradės didėti skolų kamuolys.
"Dėl nemokių klientų dažniausiai į mus kreipiasi bendrovė "Šiaulių vandenys", tačiau jų skolos paprastai nebūna labai didelės - nuo kelių šimtų iki tūkstančio litų. Situacija dėl kitų komunalinių paslaugų tiekėjų panaši. Raštu įspėti vartotojai randa būdų, kaip sumokėti skolą. Bet jei į perspėjimus nereaguojama, imamasi griežtų priemonių - iš varžytinių parduodami skolininkų automobiliai, žemės sklypai ar kitoks turtas, iš sąskaitų gali būti paimami pinigai", - vardijo skolų išieškojimo būdus T.Ubartas.
Antstolio Leono Jankausko padėjėja Dalia Čiužaitė LŽ teigė, jog Utenoje veikiančioje antstolių kontoroje buvo užfiksuota atvejų, kai dėl komunalinių paslaugų skolų teko parduoti iš varžytinių skolininkų butus. "Dėl skolų už komunalines paslaugas gyvenamasis būstas parduodamas iš varžytinių tik tuomet, kai skolininkas visiškai nesidomi pinigų išieškojimo eiga, absoliučiai nebendrauja su antstoliu ir turi labai didelių skolų", - aiškino antstolio padėjėja.
Būsto pardavimas - blogiausiu atveju
Pašnekovė pabrėžė, kad paprastai didelės skolos susikaupia už šildymą. Vidutiniškai per mėnesį ši kontora gauna apie 10 bylų dėl skolų už komunalines paslaugas.
"Mano nuomone, kai bus panaikintas lengvatinis PVM už šildymą, tokių skolininkų dar labiau padaugės. Galbūt tos skolos ir nebus itin didelės, tačiau jų tikrai susidarys nemažai. Daug žmonių atleidžiami iš darbo, tad jiems bus kur kas sunkiau susimokėti už bet kokias paslaugas ir vykdyti įsipareigojimus", - prognozavo D.Čiužaitė.
Klaipėdoje dirbanti antstolė Vida Daugirdienė LŽ patikino, kad atvejų, kai dėl tokių skolų tenka parduoti būstą, pasitaiko retai. Nebent žmogus ilgą laiką piktybiškai nemoka nei už elektrą, nei už vandenį ar šildymą.
"Paskelbus būsto, parduodamo dėl tokių skolų, varžytines, dažniausiai jos neįvyksta dėl pačių skolininkų aktyvių veiksmų", - sakė antstolė. Mat žmonės, kai jau būna paskelbtos buto ar namo varžytinės, dažnai randa iš ko padengti skolas. Be to, pasak V.Daugirdienės, įstatymai numato teisę skolininkams kreiptis į teismą ir prašyti, kad skolos išieškojimas nebūtų nukreipiamas į naujausią gyvenamąją vietą.
"Mūsų kontoros praktikoje nėra nė vieno atvejo, kad dėl skolos už komunalines paslaugas būtų parduotas butas iš varžytinių. Tiesiog vienaip ar kitaip susiklosto aplinkybės ir skolininkas arba sumoka dalimis, arba reikiama suma išskaitoma iš darbovietės jam mokamo atlyginimo", - kalbėjo ji.
V.Daugirdienė priminė, jog dėl skolos išieškojimo parduoti butą iš varžytinių galima tuo atveju, kai ji siekia ne mažiau nei 7 tūkst. litų, o tokių didelių skolų už komunalines paslaugas susikaupia retai. Tačiau antstolė neatmetė tikimybės, kad jau artimiausiu metu jų gali gerokai padaugėti.
Eglė KAPOČIŪTĖ
