Į tokią situaciją pakliuvusi skaitytoja piktinosi esama tvarka, kuri parduodamame būste trumpiau nei 2 metus gyvenusius asmenis įpareigoja susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Tačiau tie, kurie gyvenamąją vietą deklaruoja vos vieną dieną, nuo keliasdešimt tūkstančių eurų dydžio mokesčio tiesiog išsisuka.
Išsideklaravimas per anksti kainavo 12 tūkst. eurų
Vilnietė Eivina (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad iš šeimos parduodamo būsto išsideklaravo mėnesį prieš jį parduodant.
Ji teigė, kad prieš parduodama būstą su vyru pasigilino, į į dabartinę tvarką. Ji numato, kad, jei asmuo nebuvo prisideklaravęs parduodamame būste 2 metus ar daugiau, tada jam reikia mokėti 15–20 proc. GPM nuo to namo pirkimo ir pardavimo kainos skirtumo.
T. y., jei NT kainavo 100 tūkst. eurų, o parduodamas jis už 200 tūkst. eurų, reikės sumokėti 15 proc. arba 20 proc. GPM nuo 100 tūkst. eurų, t. y. 15 tūkst. arba 20 tūkst. eurų.
Vis tik yra išimtis – jei parduodamame būste nebuvo išgyventa bent 2 metų, bet jame buvo prisideklaruota iki pardavimo dienos, o per metus spėta prisideklaruoti prie naujai įsigyto būsto, GPM mokėti nereikia.
„Savo įstatyme VMI taip ir rašo – kad tu turi būti deklaruotas prie parduodamo namo bent kažkiek iki jo pardavimo dienos. „Iki“ – tai yra labai aiškus dalykas.
Bet, pasirodo, pats VMI tą „iki“ traktuoja būtent pardavimo dieną. Ir, jeigu parduodamame būste išsideklaruosi savaitę iki pardavimo, tai, jei per metus laiko ir deklaruosi savo gyvenamąją vietą naujame įsigytame būste, tau vis tiek reiks mokėti pajamų mokestį“, – piktinosi skaitytoja.
Ji nurodė, kad tuo metu dar buvo nėščia, vyko išsikraustymas ir dėl neva per greito išsideklaravimo šeimai teko susimokėti net 12 tūkst. eurų GPM.
„Man atrodo, kad čia grynai yra padaryta lobistams. Mano mama sako: aš tik dabar supratau, kodėl į seniūniją ateina žmonės ir prisideklaruoja parduodamame būste, pavyzdžiui, trims dienoms arba dienai.
O mes įrodinėjome su advokatais, kad ten faktiškai gyvenom ir visa kita. Na, jie tiesiog atmeta tai“, – prisimena Eivina.
Neteisingai informavo net pačios VMI darbuotojos?
Anot vilnietės, dar vienas įdomus faktas yra tai, kad jos vyras dėl būsto pardavimo ėjo konsultuotis būtent su VMI.
„Ir, kadangi tai buvo ne raštu ir ne telefonu, dėl ko man yra labai gaila, tai neturime, kaip įrodyti, nes nėra įrašo. Bet pačios VMI konsultantės šio įstatymo neišmano.
Jos mums sakė, kad svarbiausia yra per metus laiko nusipirkti būstą ir tiesiog kažkiek laiko iki pardavimo dienos būti deklaruotiems prie parduodamo būsto, jei jis nebuvo išlaikytas 2 metus. Čia yra 2 metų kova su VMI ir mes vis tiek ją pralaimėjome“, – savo patirtimi dalinosi Eivina.
Ji nurodė, kad pinigus – 12 tūkst. eurų – ji su vyru buvo sumokėję ir norėjo juos susigrąžinti, tačiau tai nepavyko:
„Jie pasakė, kad delspinigių negali skaičiuoti, tai tiesiog pradės kalti baudas ir viskas. Mes privalome pakeisti tą būstą iš neapmokestinamo į apmokestinamą.“
Kada reikia mokėti 15 proc., kada – 20 proc. GPM?
VMI vadovės pavaduotojo Martyno Endrijaičio aiškinimu, pateikti pajamų deklaracijas ir sumokėti mokestį turi gyventojai, pardavę pernai nuosavybėje 10 metų neišlaikytą nekilnojamąjį turtą (NT): butą, namą, žemės sklypą ir pan.
O 15 arba 20 proc. GPM tarifu yra apmokestinamas skirtumas tarp NT pardavimo, jo įsigijimo ir susijusių privalomų mokėjimų:
„Jei bendra per kalendorinius metus gautų kitų apmokestinamųjų pajamų suma viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžių sumą (2023 m. tai buvo 202 188 eurai), šią pajamų sumą viršijanti suma yra apmokestinama taikant ne 15 proc., bet 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
GPM apskaičiavimo tvarka yra aprašoma VMI svetainėje, o bendrai ją galima apibūdinti taip: GPM = (pardavimo pajamos – įsigijimo kaina – privalomi mokėjimai) x 15 proc. / 20 proc.“
Norint išsideklaruoti anksčiau esą reikia „svarbių aplinkybių“
Anot VMI atstovo, esminė lengvatų taikymo sąlyga yra gyvenamosios vietos deklaravimas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka nepertraukiamai paskutiniuoju laikotarpiu parduodamame gyvenamajame būste iki jo pardavimo (t. y. bent 2 metų nepertraukiamą laikotarpį iki pardavimo tame būste turi būti deklaruota gyvenamoji vieta).
Taigi, sprendžiant dėl išimčių taikymo, pirmiausia yra vertinamas gyvenamosios vietos deklaravimo parduotame gyvenamajame būste faktas ir trukmė, nes tai yra būtina sąlyga pajamų apmokestinimo lengvatos taikymui.
Anot pašnekovo, įstatyme yra apibrėžtas ne trumpesnis negu pastaruosius 2 metus gyvenamosios vietos deklaravimo terminas, tačiau nėra numatytas laikotarpis, ar dienų skaičius, prieš kokį terminą galima išsideklaruoti iš parduodamo būsto.
„Tai reiškia, kad, jei gyvenamoji vieta buvo registruota parduodamame būste bent 2 metus, tuomet išsideklaravimo terminas įstatyme nenurodytas: jis gali būti tiek prieš, tiek po pardavimo, tačiau individualūs atvejai vertinami turinio viršenybės prieš formą kriterijumi.
Jis gali būti taikomas tais atvejais, kai gyventojas atsižvelgiant į svarbias aplinkybes iš parduodamo būsto išsideklaruoja iki jo pardavimo laikantis protingo termino ir gali tai pasigrįsti dokumentais“, – aiškino M. Endrijaitis.
Jis įvardijo, kad svarbios aplinkybės gali būti šios:
- kai dėl vaikų aprūpinimo gyvenamąja vieta gyventojams yra nustatoma prievolė deklaruoti gyvenamąją vietą kitame būste;
- dėl vaikų ugdymo vietos / mokyklos pasirinkimo;
- pradėjus tvarkyti su turto pardavimu susijusius dokumentus;
- sudarius preliminarią būsto pardavimo sutartį;
- gavus avansą ar pan.
VMI atstovas pridūrė, kad sprendimas dėl gautų pajamų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms yra priimamas įvertinus visas faktines aplinkybes (atsižvelgiant į VMI turimus duomenis, gyventojos pateiktus dokumentus bei paaiškinimus), kai atliekamas deklaracijos vertinimas arba kiti veiksmai.
Vertinant antrąją lengvatą, anot jo, svarbu vertinti už parduotą būstą gautų lėšų (nesvarbu, kokia jų dalis) per vienerius metus panaudojimas kito būsto įsigijimui ir gyvenamosios vietos deklaravimas įsigytame būste (per tą patį vienerių metų laikotarpį nuo pardavimo).
NT mokesčių lengvatos sutuoktiniams
M. Endrijaitis paminėjo, kad, jei parduodamas būstas yra įsigytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, laikoma, kad pajamas gauna lygiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių (jei kitaip nenustatyta vedybų sutartyje).
Tokiu atveju, sprendžiant, ar kiekvieno iš sutuoktinių gautoms pajamoms gali būti taikoma NT pardavimo mokesčių lengvata, turi būti vertinama, ar kiekvienam iš sutuoktinių tenkanti pajamų dalis atitinka lengvatoms keliamas sąlygas.
Be to, jeigu NT, už kurį asmuo privalo apskaičiuoti NT mokestį, metų eigoje buvo parduotas, NT mokesčio skaičiuoti nebereikia nuo sekančio mėnesio po turto pardavimo:
„Pvz., jeigu pardavėte administracinės paskirties pastatą liepos mėnesį, tai mokestį turėsite sumokėti už sausio–liepos mėnesius.
O nuo rugpjūčio mėnesio mokesčio už parduotą pastatą jums jau nereikės mokėti, nes prievolė mokėti mokestį pereina pastato pirkėjui“, – dėstė pašnekovas.
Kaip veikia lengvatos ir kam jos reikalingos?
VMI atstovas primena, kad pateikti pajamų deklaracijas ir mokėti GPM tenka ne visiems.
Anot pašnekovo, jeigu pardavėte NT, kurio pardavimo pajamos yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tuomet deklaruoti šio turto pardavimo pajamų neprivalote – tai yra apibrėžta NT pardavimo lengvatomis.
„Tais atvejais, kai iki parduodant būstą jame buvote deklaravęs savo gyvenamąją vietą bent 2 metus (pastaruosius 2 metus iki pardavimo), teikti deklaracijos ir GPM mokėti nereikės.
Jei gyvenamąją vietą parduotame būste buvote deklaravęs trumpiau nei 2 metus (iki pardavimo), tačiau po jo pardavimo per 1 metus įsigyjate kitą ir savo gyvenamąją vietą deklaruojate tame naujame būste – pajamų deklaracijos teikti ir mokesčio mokėti taip pat nereikia“, – dėstė M. Endrijaitis.
Pasak jo, šių lengvatų taikymo esmė yra ta, kad šios lengvatos yra siejamos su gyventojų galimybe apsirūpinti gyvenamuoju būstu.
T. y., siekiant sudaryti gyventojams sąlygas tenkinti buitinius poreikius, kai, susiklosčius šeimyninėms ar kitoms aplinkybėms, iškyla poreikis turimą būstą keisti į didesnį ar mažesnį arba keisti gyvenamąją vietą.
Tokiu atveju yra pritaikomos lengvatos ir su būsto pardavimu susijusios pajamos nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu, kad persikelti būtų lengviau.
Pašnekovas tik pabrėžė, kad minėta lengvata negali būti piktnaudžiaujama siekiant mokestinės naudos:
„Pavyzdžiui, gyventojo gyvenamoji vieta yra deklaruojama tik formaliai, o įsigytas būstas yra skirtas perpardavimui ir pan.“
