„Sutinku su ekonomistais, kurie sako, kad metodika yra stipriai abejotina. Todėl kad viename katile turime tas valstybes, kur kaupimas antroje pakopoje yra privalomas ir kur ne. Jeigu įtraukdami kaupimą antrojoje pakopoje žiūrėtume į Lietuvą, prognozė būtų per valstybių vidurį“, – antradienį žurnalistams teigė M. Navickienė.
Taip pat, anot ministrės, abejonių kelia ir tyrimo spėjimas, dėl to, kokia bus Lietuvos situacija, kai dabar dirbantys 2000 m. gimimo asmenys išeis į pensiją. Ji tvirtina, kad pakeičiamumo norma jau beveik siekia 50 proc., o demografinės ir kitos problemos per tą laikotarpį gali būti išspręstos.
„Tačiau kitas dalykas yra, kad niekas negali pasakyti, kaip Lietuva atrodys per 50 metų. Man atrodo, mes turime labai daug galimybių. Be to, kad turime 49 proc. siekiančią pensijos pakeičiamumo normą, mes galime valdyti šią situaciją. Ir yra ne vien rizikos, bet ir galimybės, jeigu mes investuosime į aukštesnius atlyginimus, į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, aukštesnį valandinį atlygį, ilgesnę sveiko gyvenimo trukmę, gimstamumo didinimą“, – komentavo ji.
M. Navickienė pabrėžė, kad dabartinis Lietuvos pensijų modelis yra tvarus. Taip pat ji paminėjo, kad tolimesnis algos didinimas nulems aukštesnes pensijas.
„Yra daug išeičių, kurios galėtų būti svarstomos. Dabar aš matau, kad mūsų pensijų indeksavimo sistema ir pensijų modelis yra tvarus ir geras. Mes kaupiame ir rezervą, kuris galėtų būti pagalvė tam tikriems pereinamiesiems laikotarpiams. Bet pagrindinis dalykas būtų didesni atlyginimai, kas skatintu didesnes įmokas ir didesnes pensijas“, – sakė M. Navickienė.
LRT pirmadienį paskelbė, kad naujausias EPBO tyrimas teigia, jog Lietuva užima paskutinę vietą pagal būsimą pakeitimo normą – pensijų dydžio santykį su iki tol gautu darbo užmokesčiu. Organizacijos prognozėmis, Lietuvoje 2000 m. gimę ir 2022 m. pradėję dirbti asmenys, išėję į senatvės pensiją, gaus vos 28,9 proc. vidutinio atlyginimo, mažiausiai tarp 38 tirtų EBPO valstybių.
Taip pat, pasak EBPO tyrimo duomenų, Lietuva užima žemiausią vietą ir tarp Baltijos valstybių. Tyrimo duomenimis, Estijoje pakeitimo norma sieks 34,4 proc., o Latvijoje – 52,1 proc.
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2023 m. siekė apie 43 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
