Paaiškėjo, kad gerindami šalpos pensijų gavėjų padėtį valdantieji norėjo pataupyti nedidindami priemokų prie mažiausių pensijų, susiedami jas ne su einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiu, o su praėjusių metų. Tai būtų leidę sutaupyti net apie 56 mln. eurų. Iš jų apie 12,3 mln. eurų turėjo būti skirti šalpos pensijų padidinimams ir kitiems patobulinimams.
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo įstatymo projektą siūlydamas pataisyti tik vieną elementą – palikti aktualų priemokų didėjimą mažiausių pensijų gavėjams. Tačiau valdantieji, išskyrus kelis laisviečius, negalėjo sau leisti pritarti prezidentui, todėl verčiau iš viso atšaukė naują ir visų puikiai įvertintą įstatymą. Tai lėmė, kad mažiausių pensijų gavėjams priemokos 2024 metais augs, gavėjų ratas plėsis, o šalpos pensijų gavėjams įvairūs pagerinimai ir patobulinimai liko kyboti ore. Vis tik kadangi daugelis šalpos išmokų pakeitimų turėjo įsigalioti tik nuo liepos, tai dar bus laiko jiems priimti iš naujo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė portalui tv3.lt sakė, kad Šalpos pensijų įstatymas iš naujo bus pateikiamas Seimui pavasario sesijoje kitų metų kovo mėnesį, o esamą įstatymą vykdyti reikės, nors mažų pensijų priemokoms mokėti suplanuotame valstybės biudžete trūksta 56 mln. eurų.
Priemokos prie mažiausių pensijų išsprogdino biudžetą
Priemokas Lietuvoje prie mažiausių senatvės ar netekto darbingumo pensijų gauna žmonės, kurių išmokų suma nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio. 2023 metais tai buvo 354 eurai per mėnesį, o 2024 metais – 446 eurai.
Tai nereiškia, kad visi žmonės, kurių pensija mažesnė nei 446 eurai, gaus būtent tokią sumą, nes priemokos dydis dar priklauso nuo stažo, todėl kaskart gaunama suma skiriasi, jeigu asmuo turi minimalų 15 metų stažą, yra išdirbęs 20 metų arba turi būtinąjį stažą, kuris šiemet siekia 33 metus. Jei asmuo turi būtinąjį stažą, tuomet jo išmoka su priemoka sieks 446 eurus, išdirbus mažiau – išmoka vis tiek bus mažesnė.
Valdantieji buvo suplanavę šiek tiek sutaupyti, mažų pensijų priemokų apskaičiavimo formulę susiedami ne su einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiu, o su praėjusių metų. Oficialiai buvo sakoma, kad minimalių vartojimo poreikių dydis turėtų būti skaičiuojamas taip kaip ir „visos kitos bazinės išmokos“, tai yra nuo praėjusių kalendorinių metų. „Tai reiškia, kad šiandien su šiuo prezidento veto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžete yra minimum 56 mln. eurų skylė, kur mes turėsime galvoti, kokių paslaugų galėsime mažiau teikti ir kad mes nebegalėsime suteikti tam tikrų garantijų, kurias buvome suplanavę suteikti“, – tuomet posėdyje sakė ant prezidento įpykusi M. Navickienė.
Jeigu viskas būtų praėję Seime, tuomet mažų pensijų gavėjų priemokos 2024 metais nebūtų didėjusios. Bet kadangi įstatymas buvo atmestas ir dabar liko nepriimtas, šios priemokos augs, tik kol kas biudžete nenumatyta joms pinigų.
„Vyriausybė ir dauguma rinkosi paimti pinigus iš vienų skurdžiausių ir atiduoti kitiems. Toks buvo sprendimas. Kai mes to neleidžiame, kai bandome užtikrinti, kad visiems augtų pajamos, o ne iš vienų paimti, kitiems atiduoti, tai balsuojama priešingai“, – Seime replikavo opozicijos atstovas iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Linas Kukuraitis.
Po prezidento veto ir nusprendus palikti įstatymą nepriimtą papildomai reikia surasti 56 mln. eurų, o ministrė M. Navickienė su Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Justu Džiugeliu jau įregistravo įstatymą iš naujo, kuriuo nebebandys sieti mažų pensijų priemokų su pasenusiu minimalių vartojimo poreikių dydžiu.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, kad vienaip ar kitaip lėšų teks ieškoti, bet šiuo metu sprendimai dėl to nėra priimti.
Kas buvo atšaukta dėl šalpos pensijų?
Šalpos pensijos yra kiek kita kategorija išmokų – jos mokamos stažo neturintiems pensininkams, negalią turintiems žmonėms bei našlaičiams. Tai yra tam tikra parama patiems silpniausiems. Įvairias šalpos pensijas gauna apie 62 tūkst. asmenų Lietuvoje, per metus tai sudaro apie 180 mln. eurų.
Šalpos pensijos kitas metais šiek tiek augs dėl šalpos pensijų bazės didėjimo nuo 184 iki 197 eurų, tai nėra atšaukta. Augimas nuo dabartinių išmokų gali siekti nuo 6,5 eurų iki 29,25 eurų, priklausomai nuo to, kam konkrečiai išmoka mokama.
Tačiau prezidentui vetavus teisės aktą ir palikus galioti dabartinę padėtį atšaukti kiti pakeitimai, kurių buvo laukta:
- Nuo 2024 m. sausio turėjo įsigalioti, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, kuriems nustatyta negalia būnant pensinio amžiaus, gali būti mokama didesnė šalpos negalios pensija, vietoje dabar gaunamos mažesnės šalpos senatvės pensijos.
- Nuo 2024 m. liepos turėjo įsigalioti, kad šalpos negalios pensija mokama ir tiems žmonėms, kuriems 45-55 proc. dalyvumas ar darbingumas nustatytas po 24-ojo gimtadienio (dabar mokama, tik jeigu negalia yra nuo 60 proc. dalyvumo ar darbingumo).
- Nuo 2024 m. liepos turėjo įsigalioti nuostata, jog šalpos pensija mokama, net jei teisę į ją turintis asmuo dirba (dabar iš dirbančių neįgaliųjų, kai negalia nustatyta po 24-ojo gimtadienio, išmoka atimama, o tiems, kurių negalia nustatyta iki 24 metų, paliekama net ir dirbant). Tai buvo nustatyta manant, jog nuo vaikystės negalią turintys žmonės objektyviai negali įgyti išsilavinimo ir net trumpai padirbėti, kad įgytų bent šiokį tokį stažą.
- Nuo 2024 m. liepos šalpos pensijos turėjo dar labiau didėti, priklausomai pagal negalios lygį: mažiausia turėjo siekti 254 eurus, didžiausia – 443 eurus, kai dabar mažiausia 184 eurai, o didžiausia – 414 eurų. Tai paliečia apie 13 tūkst. žmonių.
- Nuo 2025 m. liepos turi įsigalioti nuostata, kad šalpos senatvės pensijos mokamos teisę gyventi Lietuvoje turintiems užsieniečiams, kurie yra Lietuvos piliečių šeimų nariai.
- Nuo 2024 m. sausio turėjo įsigalioti, kad jeigu žmogus gauna mažesnę socialinio draudimo pensiją nei gautų šalpos pensiją, būtų primokama skirtumas.
Gali būti, kad šie pakeitimai bus priimti kitų metų kovo mėnesį, kai prasidės Seimo sesija, bet garantijos tam nėra.
Laisvės partijos Seimo narė Monika Ošmianskienė teigia neabejojanti, kad Šalpos pensijų įstatymo pakeitimai bus priimti iš naujo kitų metų pavasarį. Parlamentarė tik apgailestavo, kad valdantieji nepritarė prezidento veto, kad būtų priimti pakeitimai, naudingi ir šalpos pensijų gavėjams, ir mažų pensijų priemokų gavėjams, juolab, kad dabar pagal pateiktą įstatymą konservatoriai tam nebesipriešina.
„Aš manau, kad pavyks priimti, manau, kad politinė valia bus, ypač jeigu jau konservatoriai dabar patys neša įstatymą. Tikrai tas spaudimas buvo ir iš mūsų, ir iš opozicijos, ir iš prezidento, tai tikrai, manau, priimsime“, – kalbėjo Seimo narė.
M. Ošmianskienė tik svarstė, kad Seime bus karštų diskusijų dėl šalpos pensijų dydžių, nes 2024 metais žymiai paaugus minimalių vartojimo poreikių dydžiui dauguma šalpos išmokų yra žemiau šios ribos, net ir tiems asmenims, kurie turi labai sunkią negalią ir negali dirbti.
