„Mano įsivaizdavimu, būtų labai gerai, jei sugebėtume užfiksuoti kainą 24 centų lygyje. Premjerės pateikti šiandien pasiūlymai buvo susiję su kitokiomis kainomis, šiek tiek didesnėmis“, – pirmadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė prezidentas.
Pagal Vyriausybės gegužės pabaigoje patvirtintą tvarką, nuo liepos iki gruodžio pabaigos valstybė buitiniams vartotojams už elektrą padengs iki 9 centų už 1 kWh, tačiau ne daugiau kaip iki 24 centų, – žemiau šių žemutinių ribų nebus kompensuojama.
Prezidentas teigė per pirmadienį įvykusį susitikimą paprašęs premjerės I. Šimonytės paskaičiuoti keletą variantų, pagal kurias būtų galima įvertinti šių priemonių fiskalinį poveikį ir apsispręsti, „kiek valstybė pajėgi prisiimti ant savo pečių“.
„Tai priklauso nuo valstybės finansinių pajėgumų. Kalbėjome apie horizontalų principą, kitaip tariant – visiems, tačiau siekiant kiek galima žemiau fiksuoti tą kainą, kurią žmonės mokės už elektrą nuo sausio 1 dienos“, – apie kompensacines priemones kalbėjo G. Nausėda.
Anot prezidento, trumpuoju laikotarpiu kompensavimas yra pagrindinis instrumentas, kuriuo gyventojams „privalome padėti išgyventi ateinantį šaltąjį sezoną“.
„Aktyvios priemonės būtinos, nes žmonės, kurie pinigus išleidžia elektrai, neis į parduotuves, nepirks lietuviškų prekių ir paslaugų“, – teigė prezidentas.
Jo teigimu, Lietuva nuveikė daug gerindama elektros tiekimo infrastruktūrą, tačiau „nesugebėjome pasistūmėti“ didinant generavimo pajėgumus po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, tad šiandien apie 70 proc. elektros tenka importuoti.
Kompensacines priemones su prezidentu aptarusi premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, kad augančioms energijos kainoms kompensuoti kitų metų valstybės biudžete reikės numatyti daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kilo iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo.
