Ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje apie tai kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Skaičius tikrai maloniai nustebino. Kaip prisimenate mūsų paskutines prognozes birželio mėnesį, mes prognozavome didesnį ekonomikos susitraukimą, apie 10 proc.“, – naujausius duomenis apie ekonomikos padėtį įvertino V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, geresnį nei prognozuota bendrojo vidaus produkto pokytį lėmė priemonės, skirtos kovai su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis.
LB vadovo teigimu, mažmeninė prekyba Lietuvoje jau grįžta į prieškarantininį lygį. Metinis augimas viršijo 5 proc. Internetinė prekyba šovė į viršų – ji tebėra apie 50 proc. aukštesnė nei prieš metus.
Kalbėdamas apie situaciją darbo rinkoje, V. Vasiliauskas sakė, kad darbuotojų skaičius susitraukęs 2 proc. Daugiausia darbuotojų prarasta verslo aptarnavimo ir gamybos srityse.
Vidutinis darbo užmokestis iki pandemijos visose srityse augo apie 9-10 proc. Per karantiną augimas sumažėjo iki 3-5 proc. Tačiau birželio mėnesį atlyginimų augimo tempas vėl pasiekė ikikarantininį lygį. Tiesa, LB valdybos pirmininkas įspėjo, kad kai kuriose srityse algos didėjo dėl vienkartinių išmokų.
„Visos tendencijos rodo, kad turėsime darbo užmokesčio augimą šiais metais. Tačiau palaukime tvirtesnių duomenų rudenį“, – sakė V. Vasiliauskas, pripažinęs, kad ankstesnės prognozės apie darbo užmokesčio mažėjimą veikiausiai nepasitvirtins.
Jo teigimu, kainų augimui didžiausią įtaką daro paslaugų kainų didėjimas. Labiausiai didėjo medicinos, odontologijos ir grožio paslaugų kainos. Tačiau dalis prekių (pvz., drabužiai) pigo. Taigi, bendras infliacijos lygis nesiekia 1 proc.
Apdirbamosios gamybos apimtys yra sumažėjusios, tačiau ateities tendencijos nėra pesimistinės, komentavo V. Vasiliauskas.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad mažėjo šalies eksportas, o investicinių prekių importas taip pat sumažėjęs, kas vėlgi gali sumažinti eksporto perspektyvas ateityje.
Be kita ko, LB vadovas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu yra sumažėjęs gyventojų ir įmonių kreditavimas. Tiek būsto, tiek vartojimo paskolų portfelis pastaruoju metu ėmė mažėti. Tačiau palūkanos nei būstui įsigyti, nei verslui pastebimai nesikeitė.
Kita vertus, pastaruoju metu buvo stebimas gyventojų ir įmonių indėlių bankuose augimas.
„Tiek gyventojai, tiek įmonės yra linkę kaupti atsargoje likvidžių aktyvų, kitaip sakant, pinigų sąskaitose, kuriuos prireikus galėtų panaudoti“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto rinką, jis pripažino, kad per karantiną rinkos aktyvumas itin sumažėjo, o sandorių skaičius krito per pusę. Gegužės ir birželio mėnesiais matomas tam tikrą atsigavimą, bet iki aktyvumo, buvusio iki karantino, dar yra toli.
LB valdybos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl visų priemonių, skirtų kovai su koronavirusu, gali gerokai išaugti valstybės skola.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų.
Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė –5,1 proc.
Neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo (–2,00 proc.), pramonės (–1,01 proc.), profesinių, mokslinių ir techninių, administracinių ir aptarnavimo (–0,95 proc.) įmonių veiklos rezultatai.
2020 m. pirmąjį pusmetį BVP sudarė 22,5 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo –0,6 proc. (nepašalinus sudarė –0,8 proc.).
Išankstinis metinės (2020 m. liepą, palyginti su 2019 m. liepa) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,9 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo sveikatos priežiūros, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas bei būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, transporto prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas.
