Naujienų portalas primena svarbiausius siūlomus pakeitimus ir domisi, kaip juos vertina ekonomistai.
Subsidija sulaukusiems 60 metų
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytą Užimtumo įstatymo pataisų projektą, darbdaviai per karantiną galės išleisti 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas ir už tai gauti specialią subsidiją. Ji turėtų būti mokama ir po karantino.
Darbdavys galės pasirinkti, kurios subsidijos prašyti: a) 100 proc. nuo priskaičiuoto darbuotojo darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų (neatskaičius mokesčių) arba b) 70 proc., bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto (neatskaičius mokesčių).
Pasibaigus karantinui arba sugrąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau galės prašyti 6 mėn. trukmės subsidijų to paties darbuotojo darbo užmokesčiui: pirmus du mėnesius – 100 proc., trečią ir ketvirtą – 50 proc., penktą ir šeštą – 30 proc.
Primename, kad visiems kitiems darbuotojams įprastinė subsidija darbo užmokesčiui yra 70 proc. arba 90 proc. atlyginimo.
Visoms darbo užmokesčio subsidijoms, išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims, darbo paieškos išmokai ir kt. numatyta išleisti beveik 792 mln. eurų.
Vienkartinė išmoka vaikui
Kaip žinoma, šiuo metu kiekvieną mėnesį už vaiką, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties, mokama 60 eurų dydžio vaiko pinigų.
Papildomą 40 eurų išmoką gauna vaikai, kurių šeimos gyvena nepasiturinčiai (pajamos vienam asmeniui – mažiau nei 183 eurai per mėnesį) arba jose yra trys ir daugiau vaikų.
Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui svarstyti Vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos sukeltiems padariniams mažinti, įstatymo projektą.
Pagal jį, už tuos vaikus, kurie dabar gauna po 60 eurų, papildomai būtų sumokėta 120 eurų.
Gaunantiems po 40 eurų, papildomai būtų išmokėta dar po 80 eurų už kiekvieną vaiką.
Skaičiuojama, kad vienkartinėms išmokoms išmokėti apytiksliais reikės apie 72 mln. eurų.
Ligos išmokos už prižiūrimą vaiką
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtomis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis siūloma ligos išmokos nesieti su ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programomis, nes, kaip teigia ministerija, praktikoje pasitaiko, kai vaikas nors ir yra ugdomas, bet nepatekdavo į įstatymo taikymo sritį (pavyzdžiui, lankantys, „neregistruotus darželius“ ir pan.).
Vaikai, kurie dabartiniame įstatyme buvo įvardijami kaip ugdomi pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą, bus įvardijami kaip vaikai iki 8 metų.
Kaip ir anksčiau, lieka nuostata dėl to, kad ligos išmoka mokama ir už pradinukus bei neįgalius vaikus iki ugdymo proceso pabaigos.
Taigi tėvams, turintiems 8 metų ir vyresnius vaikus, kurie neserga, pasibaigus mokslo metams, ligos išmokos nebebus mokamos net jei įstatymo pataisos dar bus neįsigaliojusios. Mokslo metai pradinukams šiemet baigiasi birželio 5 d.
Mato ir privalumų ir trūkumų
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis teigė nespėjęs įsigilinti į visas naujausių įstatymų pataisų detales, tačiau, jo nuomone, bet kokios siūlomos priemonės, skirtos pagelbėti žmonėms dėl koronaviruso pandemijos, turi atitikti bendrą nuostatą.
„Visos priemonės turi būti taiklios. Jos turi būti skiriamos tiems, kas tikrai nukentėjo dėl karantino pandemijos, o ne šiaip dalinti pinigus kam pakliuvo.
Tai yra bendra nuostata. O komentaras toks ir būtų: kiek įstatymų pataisomis siūlomos priemonės atitinka šią nuostatą, tiek jos yra geros, o kiek neatitinka – blogos“, – komentavo T. Medaiskis.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu valstybių tikslas yra įlieti į ekonomiką kiek įmanoma daugiau pinigų, kad būtų „amortizuotas“ neigiamas šokas, kurį lėmė koronaviruso pandemija.
„Efektyviausi būdai yra likvidumo parama įmonėms ir prastovų kompensavimas. Jų tikslas tas, kad įmonės išgyventų šį laikiną šoką ir viskas sugrįžtų į savo vėžes, kai pandemija pasibaigs.
Kadangi likvidumo paramos panaudojimas Lietuvoje gana menkas, tai ir pinigų nėra įlieta į ekonomiką, kiek buvo tikimasi. Dėl to kiti variantai yra arba mokesčių mažinimas, arba išmokų didinimas. Taigi, ir bandoma „šaudyti“ tokiomis priemonėmis“, – svarstė pašnekovas.
Anot jo, būtų galima surasti argumentų dėl subsidijos šešiasdešimtmečiams. Be jų darbdaviai galbūt būtų mažiau linkę tokius darbuotojus saugoti.
„Tačiau iš esmės bet kokie tokie skaidymai pagal amžiaus grupes įveda daugiau sumaišties nei aiškumo. Tam tikra prasme, tai gali netgi suskaidyti visuomenę. Juk gali atsirasti atvejų, kad vienam žmogui yra, pavyzdžiui, 59 metai 11 mėnesių ir 20 dienų, o kitam jau 60 metų ir 5 dienos.
Čia taip šaržuoju, bet tokiu atvejus skirtumas būtų didelis. Vienas dar negaus nieko, o kitas gaus didesnę subsidiją. Jeigu tai yra universali išmoka, ji turėtų būti kiek įmanoma universalesnė“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Jo teigimu, šiuo aspektu vaiko pinigai yra geresnė idėja, nes yra nediskriminuojanti, be to, jų mokėjimo mechanizmas veikia.
„Tik klausimas, ar vis dar aktuali bus ta papildoma vienkartinė išmoka. Epidemija po truputį eina į pabaigą, ekonominiai rodikliai Lietuvoje gerėja ir klausimas, ar nebūtų tikslingiau tvaresnius sprendimus priimti, kad sumažėtų skurstančių šeimų skaičius, kad šeimų finansinė padėtis gerėtų, taip pat užtikrinant per infrastruktūrą, mokymąsi ir pan. Jei kalbėsime apie ilgalaikį ekonomikos skatinimą, vienkartinis pinigų „pamėtymas“ neturi prasmės.
Kalbant apie „laužų gesinimą“, tai turi prasmę – įlieti pinigų į ekonomiką. Tik ar nepavėluota su tokiais sprendimais. Tai kainuoja biudžetui ir galbūt tikslingiau būtų pereiti prie tvaresnių skatinimo priemonių. Pvz., apskritai pakelti vaiko pinigus, pažadėti, kad pakelsi arba pažadėti, kad bent jau nemažinsi. Manau, psichologiškai tai būtų svarbu – žmogus jaustųsi saugesnis“, – svarstė Ž. Mauricas.
Stebėkime, kad nereikėtų papildomų injekcijų
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia iš esmės palaikantis pasiūlymą mokėti didesnes subsidijas už prastovose esančių 60 metų ir vyresnių darbuotojų atlyginimus.
„Galima diskutuoti, ar tą reikėtų daryti 6 ar 3 mėnesius. Bet labai nesinori, kad vyresni, priešpensinio amžiaus žmonės, iš darbo rinkos pasitrauktų ir vėliau į ją nebegrįžtų. Lietuvoje turime daug tokių darbuotojų, jų labai reikia ir toliau reikės.
Manau, kad kaip motyvacinė priemonė yra labai nebloga. Tik reikėtų įvertinti, kiek pinigų tai kainuotų valstybės biudžetui. Bet, manau, ši našta nebūtų didelė, nes čia kalbame tik apie tuos darbuotojus, kurie yra išleisti į prastovas“, – komentavo pašnekovas.
Pasak jo, jeigu žmogus pats sutinka dirbti, o darbdavys duoda darbo, tai ir darbdavys patenkintas, kad žmogus dirba, ir žmogui gerai. Taigi, logika čia esą „susieina“.
Tačiau, anot T. Povilausko, vienkartinės papildomos išmokos už vaikus yra kritikuotinos:
„Čia jau, kaip sakyti, iš tos serijos, kai pasiskolinome pinigų ir ieškome, kur tuos pinigus išleisti. Papildomi pinigai vienkartine išmoka pasiekia visas šeimas – ir tas, kurioms reikia, ir kurioms nereikia. Tikslingumas yra labiau kvestionuotinas.“
Vienintelis privalumas būtų tik tas, kad šios išmokos yra vienkartinės ir bent iš dalies paskatina žmonių vartojimą.
„Dėl ko tikrai būčiau prieš – tai gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimas pusmečiui, kuris veikiausia persikeltų į kitus metus. Kadangi minėta priemonė vienkartinė, šiuo požiūriu ji nėra labai bloga. Juolab ir naštos biudžetui labai didelės nebus. Tik svarbu, kad rugsėjį nebūtų dar vienos papildomos išmokos, o gruodį – dar vienos.
Stebėkime situaciją, kaip juda ekonomika. O kol kas ji juda geriau nei baiminamės ir daugiau tokių injekcijų pakartotinų galbūt nereikės metų pabaigoje ar kitų pradžioje“, – vylėsi T. Povilauskas.
