subsidija darbo užmokesčiui

Trečiadienį kartu su naujausiu kitų metų valstybės biudžeto projektu Vyriausybė tvirtina ir daugelį kitų įstatymų pataisų. Jose numatyta, kad palyginti su dabartinėmis, gerokai išaugs darbdaviams mokamos subsidijos į prastovas išleistų darbuotojų algoms kompensuoti. Taip pat kiek pasikeis išmokos tiems, kas darbo neteko dėl karantino. Jų negaus ilgalaikiai bedarbiai ir studentai. Šiuo metu subsidijos siekia 70 proc. arba 90 proc.

Pasibaigus karantinui, valdžia guodė, kad dėl jo nukentėjusiems verslams, kurie neatleido darbuotojų, ir toliau bus mokamos subsidijos jų darbo užmokesčiui. Tačiau verslininkai tikina, iki šiol nesulaukiantys pinigų už liepą, o kai kurie ir už birželį. Užimtumo tarnyba tikina, kad pinigai vėluoja tik tiems, kas netinkamai užpildo dokumentus. Birželio viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė: „Pasibaigus karantinui, valstybės parama gyventojams ir darbdaviams nedingsta.

Per karantiną nutraukus daugelio įmonių veiklą imta baimintis masinių darbuotojų atleidimo. Siekiant to išvengti, buvo sukurta naujų išmokų ir subsidijų darbuotojams ir darbdaviams. Tačiau, panašu, kad kai kuriems gyventojams tai tapo pretekstu nedirbti ir vis tiek gauti pinigų. Bent jau taip galima pamanyti iš istorijos, kuria pasidalijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Laisvės partijos narė Donalda Meiželytė.

Antradienį Seime po svarstymo pritarta įstatymo projektu, pagal kurį 60 metų sulaukę darbuotojai dėl prastovos neiti į darbą ir gauti 100 proc. subsidiją darbo užmokesčiui. Už tai balsavo 106 parlamentarų, 2 buvo prieš, o 11 susilaikė. Galutinai už įstatymą turėtų būti balsuojama ketvirtadienį.

Antradienį Seime toliau svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma speciali subsidija 60 metų sulaukusių darbuotojų algoms, taip pat papildoma vienkartinė išmoka prie vaiko pinigų. Kita vertus, planuojama nutraukti išmokų mokėjimą už vaikų priežiūrą karantino metu. Naujienų portalas primena svarbiausius siūlomus pakeitimus ir domisi, kaip juos vertina ekonomistai.

Ketvirtadienį Seime paskubomis svarstomos Vyriausybės patvirtintos Užimtumo įstatymo pataisos. Jomis keičiama karantino metu nustatyta tvarka, kaip mokamos subsidijos prastovose buvusių darbuotojų darbo užmokesčiui. Po pateikimo už pataisas balsavo 74 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 19 susilaikė. Dabar pataisas svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o jau kitą savaitę jos turėtų būti priimtos galutinai.

Tūkstančiai tėvų netrukus turės nuspręsti, ar leisti vaikus į darželius ir mokyklas. Nuo to priklausys ir jų garantijos – išmokos iš „Sodros“, darbinės pajamos. Pagudravus galima tikėtis daugiau pinigų ir laisvo laiko, tačiau ministerija įspėja, kad taip nereikėtų elgtis. Kaip jau skelbta, nuo pirmadienio leidžiama vesti vaikus į darželius. Nuo gegužės 25 d. į mokyklas galės grįžti 1–4 klasių pradinukai, o nuo gegužės 30 d. – kitų klasių moksleiviai.

Ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka Seime priimti įstatymų projektai, kuriuos įgyvendinus, šimtams tūkstančių šalies gyventojų būtų skirtos didesnės ar mažesnės išmokos dėl šiuo metu susidariusios padėties. Naujas išmokas gaus ir darbuotojai, ir studentai, dirbantys savarankiškai, taip pat pensininkai.

Antradienį ypatingos skubos tvarka Seimas ėmėsi spręsti, ar įteisinti vienkartines išmokas pensininkams, papildomas subsidijas darbuotojams, kurie prastovose, taip pat padidinti kai kurias kitas išmokas. Po to, kai socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimo posėdyje pateikė tai numatančias įstatymų pataisas, daugelis parlamentarų joms beveik vienbalsiai pritarė. Dabar jas svarstys ir prireikus tobulins Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Vyriausybė nusprendė skirti papildomas išmokas visiems senatvės pensijų ir kitų išmokų gavėjams. Net tiems, kurių pensijos didesnės nei subsidijos prastovose esantiems darbuotojams. Ar teisinga visų mokesčių mokėtojų lėšomis labiau remti tuos, kurie ir taip pinigų dabar gauna daugiau? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė ruošia keturių žingsnių planą, kaip bus lengvinamos karantino sąlygos, visgi jos bus palengvintos ne visiems ir ne vienu metu. Dar daug darbuotojų ir darbdavių turės laikytis karantino ir prisitaikyti prie ekstremalios padėties ir rasti sprendimus, kurie būtų naudingi abiem pusėms.

Beveik 80 proc. didžiausių Lietuvos įmonių ir organizacijų per dvi pastarąsias savaites sumažino darbuotojų skaičių. Tik devynios iš penkiasdešimties didžiausių įmonių  įdarbino daugiau gyventojų negu atleido. Darbuotojų skaičių sumažino ne tik prekybos įmonės, bet ir kai kurios ligoninės. Tai rodo negalutiniai „Sodros“ viešai skelbiami duomenys apie apdraustųjų asmenų skaičių.

Jau trečia savaitė daugybė gyventojų nedirba, nes jų darbovietės uždarytos. Įmonės taip pat negauna jokių pajamų ir neaišku, kaip žmonėms mokės algas. Nepaisant to, Seime įstrigo įstatymas, numatantis subsidijas darbo užmokesčiui. Verslas tokią situaciją vertina blogai – kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau darbo vietų tiesiog gali nebelikti. Antradienį Seime užstrigo Vyriausybės parengtos Užimtumo įstatymo pataisos.