Pasikeitus įmokų dydis į II pakopos pensijų fondus, daliai gyventojų atlyginimo į rankas liks kiek mažiau. O išaugus minimaliai algai teks mokėti daugiau mokesčių. Galiausiai daug kam išaugs ir paskolų palūkanos.
Portalas tv3.lt primena svarbiausius pokyčius, kurie paveiks gyventojų pajamas ir išlaidas šiais metais.
Kiek brangsta elektra
Nuo 2023 m. pradžios visuomeninio tiekimo elektros tiekimas (jį užtikrina „Ignitis“) gyventojams, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo, elektra brangs 17–26 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Naujųjų metų pirmąjį pusmetį pritaikius numatytą kompensaciją populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas sieks 28 cento už kilovatvalandę, tai yra 16,67 proc. arba 4 ct/kWh su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) daugiau nei dabar galiojanti kaina.
Dviejų laiko zonų dienos tarifas didės 26,37 proc. (34,50 ct/ kWh su PVM). Naktinėje laiko zonoje – 28 ct/kWh su PVM su kompensacija (16,67 proc. daugiau nei dabar galiojanti kaina).
Buitiniams vartotojams, pasirinkusiems nepriklausomus elektros energijos tiekėjus, bus kompensuojama iki 28,5 ct/kWh su PVM galutinės elektros energijos kainos, bet ne žemiau kaip 28 ct/kWh su PVM.
Kitaip tariant, tokiems vartotojams galutinė elektros energijos kaina bus sumažinta iki 28 ct/kWh su PVM, jeigu nepriklausomo tiekėjo pasiūlyta kaina yra 56,5 ct/kWh su PVM ar mažesnė. O jeigu tiekėjo kaina yra didesnė už šią ribą, vartotojams pritaikoma maksimali kompensacija, tačiau vis tiek jiems kaina bus atitinkamai didesnė.
Pavyzdžiui, jeigu galutinė kaina yra 60 ct/kWh, tai pritaikius 28,5 ct kompensaciją, galutinė kaina bus 31,5 ct/kWh.
Kiek brangsta gamtinės dujos
Buitiniai vartotojai, atsiskaitydami už gamtines dujas, kas mėnesį moka pastoviąją tarifo dalį, kuri nepriklauso nuo suvartojamo gamtinių dujų kiekio, ir kintamąją tarifo dalį – ji priklauso nuo to, kiek dujų suvartojama.
2023 m. pirmąjį pusmetį tarifo pastovioji dalis lieka nepakitusi, t.y. maisto ruošimui 0,56 su PVM ir besišildantiems namus 3,99 su PVM per mėnesį.
Tarifo kintamoji dalis I pogrupio vartotojams, suvartojantiems iki 300 m3 dujų per metus, didėja per 37 proc. – nuo 1,02 euro iki 1,4 euro (su PVM) už kubinį metrą.
II pogrupio vartotojams, suvartojantiems nuo 300 iki 20 tūkst. kubų, kintamoji tarifo dalis didėja per 19 proc. – nuo 0,77 iki 0,92 euro (su PVM) už kubinį metrą.
III pogrupio vartotojams, suvartojantiems per 20 tūkst. kubų, kintamoji tarifo dalis didėja daugiau kaip 17 proc. – nuo 0,75 iki 0,88 euro (su PVM) už kubinį metrą dujų.
VERT skaičiuoja, kad, pagal vidutinį gamtinių dujų suvartojimo kiekį maisto gaminimui, vartotojams sąskaita didėja apie 1,6 euro su PVM per mėnesį, būsto šildymui – apie 14 eurų.
Kiek brangs vanduo ir nuotekų tvarkymas
Nuo artėjančių metų sausio vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo klientams taikys naujus paslaugų įkainius, kurie buvo patvirtinti VERT.
Nuo 2023 m. sausio 1-osios bendrovės klientai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės 0,57 Eur daugiau, skaičiuojant su PVM.
Butų gyventojams tarifas už paslaugas padidės nuo 1,45 iki 2,02 Eur su PVM, individualių namų gyventojams nuo 1,43 iki 2,00 eurų su PVM.
„Vilniaus vandenys“ skaičiuoja, kad vidutiniškai šis paslaugų kainų pasikeitimas vieno šeimos ūkio sąskaitas už vandenį ir nuotekų tvarkymą padidins 1,88 Eur per mėnesį, skaičiuojant be PVM (arba 2,28 Eur su PVM).
Kiek brangsta alkoholiniai gėrimai
Kaip informuoja Finansų ministerija, alui taikomas 1 proc. alkoholio koncentracijos akcizų tarifas, nustatomas už produkto hektolitrą (100 litrų), didės beveik 10 proc. – nuo dabartinių 7,82 euro iki 8,60 euro kitais metais.
Ministerija skaičiuoja, kad dėl to puslitris alaus pabrangs vidutiniškai 3 ct. Tiesa, kuo alus stipresnis, tuo ir akcizo įtaka galutinei jo kainai yra didesnė, o kuo silpnesnis – tuo mažesnė.
Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 8,5 proc., akcizas didės daugiau kaip 6 proc. – nuo 78 eurų už produkto hektolitrą dabar iki 93 eurų kitąmet. Šių gėrimų vidutinė kaina kitais metais turėtų padidėti 9 ct už 0,5 l.
Kitiems vynams ir fermentuotiems gėrimams taikomas akcizas didės 10 proc. – nuo 181 euro už produkto hektolitrą dabar iki 199 eurų 2023 m. Skaičiuojama, kad tokie gėrimai brangs vidutiniškai 11 centų už 0,5 l.
Akcizas už tarpinius produktus, kurių alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 15 proc., didės 8 proc. – nuo 200 eurų už hektolitrą iki 216 eurų. Tokių gėrimų kaina kitais metais padidės vidutiniškai 10 ct už 0,5 l.
Tuo metu tarpiniams produktams, kurių alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 15 proc., taikomas akcizas didės 8 proc. – nuo 285 eurų už produkto hektolitrą šiemet iki 308 eurų kitąmet. Šių gėrimų kaina didės 14 ct už 0,5 l.
Etilo alkoholiui taikomas akcizas didės beveik 7 proc. – nuo dabartinių 2163 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą iki 2310 eurų kitais metais. Dėl to 0,5 litro butelis stipraus gėrimo brangs 34 ct.
Kiek brangsta cigaretės ir kiti rūkalai
Nuo 2023 m. pradžios padidėjus akcizams, Lietuvoje taip pat toliau brangs ir cigaretės, ir kiti tabako gaminiai.
Cigaretėms taikomo akcizo specifinis elementas didės nuo 74,3 euro iki 79,6 euro, o kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 130 eurų (dabar – 122,5 euro) už 1000 cigarečių. Dėl to pakelis (20 vnt.) cigarečių kitais metais brangs 18 centų.
Dabar cigarams ir cigarilėms taikomas 66 eurų už kilogramą produkto akcizas kitąmet didės beveik 20 proc. – iki 79 eurų už kilogramą produkto. Dėl to 20 g cigarų ir cigarilių brangs 31 centu.
Rūkomajam tabakui šiuo metu taikomas 97 eurų akcizas už kilogramą produkto kitais metais didės beveik 8 proc. – iki 104,6 euro. O vidutinė rūkomojo tabako kaina pirkėjams augs 18 ct už 20 g.
Kaitinamojo tabako produktams taikomas akcizas didės 32 proc. – nuo 45,6 euro už 1000 vienetų kaitinamojo tabako produktų iki 60,2 euro. Dėl to vidutinė kaitinamojo tabako produktų pakelio (20 vnt.) kaina augs 35 centais.
Elektroninių cigarečių skysčiui šiuo metu taikomas 0,15 euro už mililitrą skysčio akcizas didės 21 proc. – iki 0,19 euro. Vidutinė elektroninių cigarečių skysčio kaina padidės 10 ct už 2 ml.
Gali sumažėti atlyginimas į rankas
Lietuvoje yra daugiau kaip 1,4 mln. darbuotojų, kurie kaupia pensiją II pensijų pakopoje. Kiekvieną mėnesį dalis jų atlyginimo skiriama įmokoms į pensijų fondą sumokėti.
Kaupiantiems maksimaliai, įmokų į fondus dalis sudaro 3 proc. Tačiau kitų kaupiančių dalis iki šiol buvo 2,7 proc. Vis dėlto nuo kitų metų pradžios ir šiems darbuotojams kaupimo įmokos dydis padidės iki 3 proc.
O padidėjus įmokai, į rankas gaunama žmogaus alga atitinkamai sumažės.
Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodra“, nuo 2,7 iki 3 proc. įmokos nuo gaunamo darbo užmokesčio padidės 600 tūkst. gyventojų. Tai yra apie 43 proc. visų kaupimo dalyvių.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba vidutinį 1800 eurų atlyginimą popieriuje, tai kas mėnesį nuo jo bus nuskaičiuojama ne 48,6 euro, o 54 eurai.
Su didesniu minimumu – didesni mokesčiai
Kaip jau skelbta, nuo 2023 m. pradžios minimalioji mėnesinė alga (MMA) didėja nuo 730 eurų iki 840 eurų neatskaičius mokesčių. Didėjant MMA, kitais metais didėja ir PSD įmokos.
Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, sausį turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką.
Nuo sausio kas mėnesį „Sodrai“ šie gyventojai turės pervesti 58,63 euro (2022 m. buvo 50,95 eurų). Suma nuo kitų metų pradžios padidės 7,68 euro.
Ūkininkai ir jų partneriai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra mažesnis arba lygus 2, kas mėnesį mokės 19,57 euro už privalomąjį sveikatos draudimą. Tų, kurių ūkis didesnis nei 2, mokės 58,63 euro.
PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas. Apdraustiesiems valstybė garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą, o žmonės, neturintys PSD, už medicinos paslaugas turi susimokėti patys.
Jei asmuo dirba pagal darbo sutartį, PSD įmokas „Sodrai“ perveda darbdavys. Asmenys iki 18 metų, nuolatinių (dieninių) studijų studentai, valstybės remiami asmenys, bedarbiai ir kiti yra draudžiami valstybės lėšomis.
Tie gyventojai, kurie nedirba, neieško darbo, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis, minimalias įmokas – šiemet 58,63 euro kas mėnesį – turi mokėti patys.
Nesumokėjus įmokos iki einamojo mėnesio pabaigos nutrūksta sveikatos draudimas – reikia mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir kaupiasi skola, kurią vis tiek reikės padengti.
Didesnės palūkanos už paskolas
Lietuvos bankas (LB) primena, kad po daugiau nei 10 m. pertraukos Europos Centrinis Bankas ėmė kelti bazines palūkanų normas.
Kartu su jomis pakilo ir tarpbankinė palūkanų norma Euribor, su kuria yra susietos ir daugelis gyventojų paimtų paskolų. Dėl to gyventojai bankams turės atiduoti daugiau pinigų.
LB skaičiavimais, vidutinė negrąžinta gyventojo būsto paskola Lietuvoje spalį buvo apie 45 tūkst. eurų, o vidutinė įmoka – 287 eurai (įtraukiamos ir anuiteto, ir linijiniu būdu grąžinamos paskolos), tai yra apie 28 eurais daugiau nei 2022 metų pradžioje. Vidutinė palūkanų norma sudarė 2,91 proc., o likutinė paskolos trukmė – 18 metų.
Jei skaičiuotume gyventojų būsto paskolas, kurios yra grąžinamos anuiteto būdu, įmoka išeina 270 eurų, tuomet palūkanų normai išaugus iki 5 proc. (t. y. 2 proc. banko marža ir Euribor padidėjimas iki 3 proc.), įmoka padidėja 49 eurais.
LB primena, ko turėtumėte imtis, kad pasirengtumėte augančioms mėnesinėms paskolų įmokomis:
- peržiūrėkite, kiek padidėja jūsų turimų paskolų įmokos ir suskaičiuokite, kokius jūsų biudžeto pokyčius galėtų lemti augančios palūkanos. Svarbu žinoti, kad, prieš sudarant paskolos sutartį, kredito davėjai rekomenduoja pasiruošti įvairiems galimiems scenarijams, vienas jų – mėnesio įmokų didėjimas dėl palūkanų normų augimo;
- peržiūrėkite savo pragyvenimo išlaidas, kitus finansinius įsipareigojimus ir nuspręskite, kaip galite sumažinti savo išlaidas, kad sukauptumėte papildomą finansinį rezervą;
- prisiminkite, kad galite kreiptis pagalbos.
Jei padidėjusių mėnesio įmokų laiku mokėti visgi negalite, iš anksto kreipkitės į savo kredito davėją ir kartu ieškokite galimo abiem šalims priimtino problemos sprendimo. Su sunkumais susidūrę gyventojai gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta kredito atostogų galimybe – kredito įmokų atidėjimu 3 mėnesiams.
