Šiame straipsnyje aptarsime šlapynių ir durpžemių, neretai vadinamų planetos plaučiais ir inkstais, apsaugą.
GAAB2 – reikalavimas saugoti šlapynes ir durpžemius
Šlapynė – tai sausumos teritorija, kuri nuolat arba periodiškai būna persunkta drėgme. Tai gamtinė sistema, galinti prislopinti klimato kaitą. Šlapynės valo orą ir vandenį, tačiau esama jų būklė pasaulį verčia sunerimti. Kaip skelbiama Ramsaro konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 1993 metais, sekretoriato ataskaitoje „Pasaulio šlapynių apžvalga“ (Global Wetland Outlook, 2018), per pastaruosius 50 metų natūralios šlapynės pasaulyje nyksta tris kartus sparčiau nei miškai. To priežastis – ilgus metus į šlapynes buvo žiūrima kaip į nenaudingus plotus, dėl ko nuo 1900 metų išnyko 64 proc. planetos šlapynių, kurios, kaip nustatė mokslininkai, kaupia organinę anglį, formuoja mikroklimatą, valo orą ir vandenį, yra specifinių, dažniausiai retų augalų ir gyvūnų prieglobstis, teikia žaliavas pramonei ir žemės ūkiui.
Lietuvoje vien per 2014–2018 m. laikotarpį 11,3 proc. padidėjo durpžemiuose deklaruoti ariamosios žemės plotai. Tikėtina, kad išarti durpžemiai anksčiau buvo padengti žoline augmenija ir dėl arimo išaugo ŠESD emisijos. Kaip teigiama Strateginiame plane, absorbuojamas ŠESD kiekis mažėja: nuo 11,4 mln. t CO2 ekv. 2014 m. iki 8,3 mln. t CO2 ekv. 2019 m.
Įvertinus vis labiau didėjančią grėsmę šlapynėms ir durpžemiams, 2023–2027 m. laikotarpio paramos sąlygos papildytos nauju standartu – GAAB2, skirtu šlapynių ir durpžemio apsaugai. Šio standarto esmė ūkinės veiklos ribojimas nustatytose durpžemių ir šlapynių teritorijose.
Šlapynėse ir durpžemiuose, patenkančiuose į ūkininkų deklaruojamus plotus, draudžiama:
- sausinti šlapynių ir durpžemių plotus bei įrengti jose naujas drenažo sistemas, o senas sistemas leidžiama rekonstruoti tik tais atvejais, kai tai nepakenkia durpžemių aplinkosauginei būklei;
- deginti durpžemių plotus;
- arti durpžemių plotuose.
GAAB2 standarto nustatytas draudimas sausinti šlapynes leis išvengti ir didelio dirvožemio organinės medžiagos kiekio mineralizacijos – taip bus išsaugotos organinių dirvožemio savybės, išvengta padidėjusio mineralinio azoto išsiplovimo į vandens telkinius. Taip pat šlapynių ir durpžemių apsauga prisidės ir prie kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės saugojimo ir atkūrimo.
GAAB2 standartas įsigalios nuo 2024 m., nes, kaip pažymi ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas, Europos Komisija, atsižvelgdama į tai, kad GAAB2 visiškai naujas reikalavimas, sudarė sąlygas valstybėms narėms pasirengti jo įgyvendinimui.
„Iki to laiko bus parengta šlapynių nustatymo metodika, sukurtas informacinis ir skaitmeninis žemėlapis, atlikti kiti parengiamieji darbai. Visi išvardyti ir planuojami veiksmai reikalauja didelių laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Baigus visus parengiamuosius darbus, bus sukurtas detalus ir visus reikalavimus atitinkantis geoerdvinis duomenų rinkinys, kurio pagalba pareiškėjai galės susipažinti su jų valdose esančiais nustatytais šlapynių ir durpžemių plotais (informacija bus pateikiama ir paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje), o kontroliuojančios institucijos tų pačių duomenų pagalba galės atlikti kontrolės ir monitoringo darbus ir nustatyti, kaip pareiškėjai laikosi GAAB2 standarto“, – teigia Tadas Švilpauskas.
Ūkininkams, pažeidusiems šį reikalavimą, bus taikomos sankcijos. Jos nebus taikomos tik tuo atveju, jei durpžemių plotai lauke yra mažesni nei 10 proc., bet ne didesni kaip 1 ha.
GAAB2 standarto privalo laikytis pareiškėjai, kurių deklaruojama žemė patenka į nustatytus durpžemių ir šlapynių plotus.
Draudimas deginti ražienas
Siekiant švelninti klimato kaitą ir naujajame paramos teikimo laikotarpyje išlieka ūkininkams jau žinomas reikalavimas GAAB3 – draudimas deginti ražienas.
GAAB3 standarto pagrindinė sąlyga – ražienos negali būti deginamos, išskyrus atvejus, numatytus Aplinkos apsaugos reikalavimuose deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.
Mokslininkų teigimu, deginant ražienas nukenčia paviršinis humuso sluoksnis, žūsta jame gyvenantys smulkieji gyvūnai ir augalai. Net per vieną deginimą dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais. Taigi šis standartas prisideda prie dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimo, skatina dirvožemio organinių medžiagų kiekio padidėjimą, dėl ko į atmosferą tiesiogiai neišleidžiamas CO2, saugo biologinę įvairovę.
GAAB3 standartas galioja visoje Lietuvos teritorijoje ir jo privalo laikytis visi pareiškėjai.
