Slovėnija gali tapti šeštąja euro zonos šalimi, kuriai prireiks Europos regiono finansinės paramos dėl kilusių sunkumų bankininkystės sektoriuje, teigia ekonomistai.
Į Europos valdžią paramos jau kreipėsi Graikija, Portugalija, Airija, Ispanija ir Kipras.
„Didėja tikimybė, kad Slovėnija taps kita nedidele ekonomika, kuri kreipsis į Europos Sąjungą finansinės paramos finansiniam sektoriui“, - „BNP Paribas“ ekonomisto Mihalo Dybulos (Michal Dybula) žodžius cituoja „Bloomberg“.
Pirmadienį Europos Komisija pritarė siūlymui skirti valstybinę 382,9 mln. eurų paramą didžiausiam Slovėnijos bankui - „Nova Ljubljanska Banka“ (NLB).
Slovėnijos premjeras Janešas Jansa (Janez Jansa) birželio pabaigoje pareiškė, jog šaliai gresia „graikiškasis“ scenarijus, o prieš kelias dienas patikino, kad šalies vyriausybė daro visa, kas įmanoma, kad situacija normalizuotųsi ir šalis išvengtų būtinybės prašyti išorinės finansinės paramos.
Slovėnijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2011 metais 2010 m. kainomis siekė 35,354 mlrd. eurų, rodo „Eurostat“ duomenys. Valstybės skola pasiekė 47,6 proc. BVP, išaugusi daugiau nei du kartus nuo euro įsivedimo 2007 metais, ir gali išaugti iki 54,7 proc. BVP iki 2012 m. pabaigos.
