Darbdaviai teigia, kad parodydami, jog pasitiki savo darbuotojais, jie kuria gilesnio pasitikėjimo kultūrą. Nors ši praktika vis dar eksperimentinėje stadijoje, įmonės teigia, kad kol kas nematė didelio piktnaudžiavimo šia sistema.
„Red Frog Events“ – Čikagoje įsikūrusi savaitgalio pramogų organizavimo įmonė – neseka darbuotojų atostogų trukmės nuo tada, kaip prieš du metus pasamdė pirmuosius darbuotojus. Dauguma iš įmonės 80 pilnu etatu dirbančių darbuotojų „pasiima porą laisvų dienų šen bei ten“ tam, kad atsigautų ar įvykdytų savo asmeninius įsipareigojimus, pavyzdžiui, nuvyktų į draugo vestuves. Tačiau nei vienas nepiktnaudžiavo įmonės neribotų atostogų politika, teigia personalo valdymo direktorė Stephanie Schroeder.
Neribotos atostogos dažniausiai siūlomos mažesnėse įmonėse, kur yra lengviau sukoordinuoti tvarkaraščius, tačiau tai vis dar yra retai siūlomas privalumas, teigia ekspertai. Tik 1 proc. darbuotojų JAV dabar gauna neribotas atostogas, rodo 2012 m. atlikta personalo valdymo specialistų apklausa. Dauguma įmonių siūlo fiksuotas atostogas. Pavyzdžiui, pernai vienas JAV darbuotojas vidutiniškai gavo 2,6 savaitės atostogų.
Jayus Jamrogas, „Institute for Corporate Productivity“ viceprezidentas teigia, kad neribotas atostogų laikas yra pigus būdas pelnyti darbuotojų lojalumą ir gali padėti kompensuoti, pavyzdžiui, mažus ar vėluojančius atlyginimus, premijų stoką. Darbuotojams siunčiama žinutė, kad įmonė vertina darbo su asmeniniu gyvenimu balansą bei darbuotojų „gerovę“.
Tačiau tokia politika, sako jis, nėra tinkama kiekvienai įmonei, ir darbdaviai turėtų ją vykdyti atsargiai.
„Reikia turėti aukštą pasitikėjimo kultūrą, - sako specialistas. – Jei kultūros nėra, aiškiai matau, kaip žmonės gali šia sistema piktnaudžiauti.“ Dovas Seidmanas, generalinis konsultacinės įmonės LRN direktorius, pripažįsta, kad nuo tada, kai įmonė pradėjo leisti neribotas atostogas, kai kurie darbuotojai „priėmė blogų sprendimų“ ir praleisdavo svarbius susitikimus. Tačiau tokios klaidos yra retos, sako jis, ir niekas niekada nebuvo pasiėmęs atostogų keturioms savaitėms.
D. Seidmanas teigia, kad apie 300 jo darbuotojų labiau apgalvotai ir atidžiau renkasi, kada pasiimti atostogas, nuo to laiko, kaip buvo įgyvendinta neribotų atostogų politika. Dauguma jų dabar jaučiasi įpareigoti derinti savo atostogų laiką su kolegomis.
O produktyvumas irgi nenukentėjo. Prieš įgyvendinant naują politiką vidutiniškai darbuotojas pasiimdavo tris savaites atostogų per metus ir šis skaičius liko nepakitęs, teigia D. Seidmanas.
„Žmonės yra daug nuoširdesni ir atsakingesni, kai jais yra pasitikima“, - sako jis.
Kaip sėkmingai įgyvendinti neribotų atostogų politiką?
Įmonėms visų pirma reikia panaikinti hierarchiją ir nereikalingą kontrolę. Laisvo darbuotojų laiko reguliavimas yra nereikalingas biurokratinis procesas.
Taip pat reikia tikėti, kad darbuotojai gali patys priimti savo sprendimus. Darbuotojai linkę atsidėkoti už pasitikėjimą, kas sukurią užburtą atsakingo elgesio ratą.
Galų gale reikia iškomunikuoti įmonės tikslus, svarbiausius susitikimus bei darbo prioritetus, kad darbuotojai planuodami savo laisvą laiką galėtų į tai atsižvelgti.
O darbuotojai turi suprasti, kad su laisve tenka ir atsakomybė: negalima nuvilti savo kolegų, klientų bei vartotojų.
Tad reikia pasitarti su savo komanda ieškant tinkamo laiko atostogoms ir pranešti apie savo atostogas kolegoms.
Darbuotojai turi komunikuoti su kolegomis, kad būtų užtikrintas darbo tęstinumas kam nors išėjus atostogų. Grįžę iš atostogų kolegos turi būti pasiryžę atidirbti už kolegas, kurie kiti išeis atostogauti.
