Lietuva iki kito šildymo sezono turi pusę metų svarbiems energetiniams sprendimams, kurie nulems gyventojų mokėjimų už šilumą dydį.
Atsakingiems šalies pareigūnams laikas atsakyti į visiems svarbius klausimus. Ar mūsų laukia dar vienas „brangiausias istorijoje šildymo sezonas“? Kokių bus imamasi veiksmų siekiant palengvinti šildymo išlaidų naštą jau kitą žiemą?
Kokia planuojamo suskystintų dujų terminalo ir kitų didžiųjų energetikos projektų nauda brangstančių energijos resursų kontekste? Kokią realią įtaką šilumos kainoms turės artėjančių Seimo rinkimų dalyvių programos?
Tyrimas: lietuvių išlaidos šilumai – didžiausios
Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra brangios gamtinės dujos, centralizuotai tiekiamos šilumos vieneto kaina (ct/kWh, su mokesčiais) yra tarp aukščiausių Europoje. Šį rodiklį padauginę iš suvartojamo pastatuose energijos kiekio (kWh/mėn), kuris apie 2–3 kartus didesnis negu kaimyninėse Šiaurės šalyse, gauname, kad mūsų gyventojai už tipinio būsto daugiabutyje šildymą moka bene daugiausiai tarp ES šalių, nors pats būstas tikrai nėra didžiausias.
D. Britanijos konsultacinės kompanijos „Oxera“ atlikta studija parodė, kad palyginus išlaidas šildymui su vartotojų gaunamomis pajamomis, Lietuvos gyventojai būsto aprūpinimui šilumine energija išleidžia santykinai didžiausią dalį gaunamų pajamų.
Absoliuti dauguma Lietuvos šilumos vartotojų gyvena senuose, nemodernizuotuose daugiabučiuose, kurių butams reikia patiekti 2–3 kartus daugiau šilumos nei naujos statybos ar atnaujintiems namams. Maža to, absoliuti dauguma vartotojų negali reguliuoti šilumos suvartojimo – t.y. šildytis pagal galimybes, o už šilumą mokame vienanare kaina (mažai kas taip daro Europoje). Nenuostabu, kad už šalčiausius mėnesius gaunamos sąskaitos varo žmones į neviltį, savivaldybėse nutįsta kompensacijų siekiančiųjų eilės, o politikai puola „ginti“ vartotojus nuo monopolistų.
Valdžia pažada imtis reformų ir surasti „stebuklingą“ receptą, kuris išspręs visas šildymo problemas. Deja, tai vyksta iš esmės kiekvieną žiemą. Išbandomi vis nauji receptai, pavyzdžiui, „šilumos punktų atėmimas iš monopolininkų“, „telemetrinių sistemų naudojimo uždraudimas“ ar „konkurencijos dirbtinis skatinimas“, tačiau jie taip ir neduoda trokštamų rezultatų, o dažnai sukelia priešingą efektą. Eina į pabaigą dar vienas šildymo sezonas, yra laiko pasiruošti kitam, bet ar tikrai žinome kelią, kuriuo turime eiti?
Mokėjimų už šilumą problema išspręsta tuose nedideliuose miestuose, kuriuose šilumos gamybos pagrindą sudaro vietinis biokuras (Tauragės, Radviliškio, Molėtų, Utenos, Širvintų, Raseinių, Ignalinos, Varėnos, Šilalės, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Lazdijų, Švenčionių, Kelmės, Šilutės ir Plungės savivaldybės), o vartotojai gyvena apšiltintuose daugiabučiuose. Tokiuose namuose suvartojama nedaug šilumos, o ir jos kaina dėl naudojamo vietinio biokuro yra žymiai mažesnė nei gamtines dujas deginančiuose Lietuvos miestuose. Mažuose miestuose biokuro katilai įrengti dažniausiai gavus valstybės dotacijas (LVPA, LAAIF ar pan.).
Ar suskystintų gamtinių dujų terminalas padės atpiginti šildymą?
Penki didieji Lietuvos miestai patiekia vartotojams apie ¾ bendro centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje (CŠT) gaminamo šilumos kiekio. Deja, visi šie miestai iš esmės šildomi gamtinėmis dujomis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis (paveikslas), gamtinių dujų kaina stabiliai didėja.
Įvertinus, kad gamtinės dujos kaip oras būtinos didžiosioms Vakarų Europos šalims, kurios neturi išplėtotų CŠT sistemų (negali naudoti kitų kuro rūšių) ir Kinijos bei Indijos augantiems milžiniškiems poreikiams tenkinti, sunku tikėtis jų kainų sugrįžimo į 0,4 Lt/m3 lygį, kuris buvo iki 2007 metų. Dabartines kainas (1,2–1,3 Lt/m3), dar gali padidinti įtampa Persijos įlankos regione ar kitos tarptautinės priežastys, kurios daro žaibišką įtaką naftos ir su ja susijusių gamtinių dujų kainoms.
Ar Lietuvos energetinė strategija realiai padeda spręsti šildymo problemą ir pabėgti nuo šio neprognozuojamo kuro kainų įtakos? Suskystintų gamtinių dujų terminalas – panacėja?
Dujų vartojimo mažėjimą Lietuvoje gali lemti energijos taupymas ar jų pakeitimas pigesnėmis vietinio kuro rūšimis. Koncernui „Achema“ su „Gazprom“ pasirašius ilgalaikę dujų tiekimo sutartį (dėl 50 proc. viso Lietuvoje sunaudojamo dujų kiekio), kyla rizika, kad terminalas neturės klientų.
Bandoma dirbtinai priversti Lietuvos dujų vartotojus iš terminalo nuolat pirkti jo eksploatacijai būtinus 500 mln. m3 dujų per metus. Tačiau žinant, kad vien išdujinimo laivo metinė nuoma kainuos 180 mln. Lt, lengva suskaičiuoti, kad iš terminalo perkamo to minimalaus dujų kiekio kaina vien dėl to išaugs 0,36 Lt/m3 – t.y. pabrangins šias dujas apie 30 procentų. O kas apmokės ir kitus planuojamus gamtinių dujų infrastruktūros projektus? Druskininkų ir Mažeikių pavyzdžiai rodo, kad niekam nereikia dėl investicijų pabrangusių dujų ir kuo jų mažiau vartojama – tuo jos tampa tik brangesnės.
Vadinasi, laukiamų pigesnių dujų privalumas gali būti „suvalgytas“ investicinių kaštų. Statant santykinai didelį terminalą ir neturint gamtinių dujų saugyklos, vargu ar bus pasinaudota dujų rinkos privalumais, tad gali tekti privalomai naudoti dujas ir tai vargu ar sumažins jų kainas. Savo ruožtu tai gali stabdyti perėjimą prie pigesnių alternatyvių kuro rūšių, o tokia strategija nuvesti Lietuvą į „priklausomybės nuo dujų energetiką...“
Galima suprasti, kodėl nesijaučia reikšmingų ir realių pastangų valstybės reguliuojamuose energetikos sektoriuose pakeisti pasaulinių rinkų veikiamas gamtines dujas į vietinį kurą, kurio yra pakankamai ir kurio kainas galima įtakoti patiems. Vadinasi, dar ne vienas šildymo sezonas, matyt, bus „brangiausias istorijoje“, nes didieji miestai gali būti priversti naudoti dujas, tam, kad veiktų terminalas.
Suvartojimas skiriasi iki 7 kartų
Statistika liudija, kad šiluminės energijos suvartojimas 1 m2 apšildyti atskiruose Lietuvos pastatuose skiriasi iki 7 kartų. Pavyzdžiui 60 m2 „sovietinės“ statybos tipinis butas šių metų vasario mėnesį sunaudojo nuo 2100 iki 3600 kWh šiluminės energijos, o kokybiškai pastatytuose ar renovuotuose namuose šis rodiklis siekė tik 480 kWh iki 900 kWh.
Skaičiai ir elementari logika sako, kad didžiausi šildymo išlaidų mažinimo rezervai slypi pačiuose pastatuose, nes šiluminės energijos vieneto kaina (ct/kWh) atskirose savivaldybėse skiriasi ne daugiau kaip 2 kartus (VKEKK duomenys).
Jau įgyvendinti kokybiški daugiabučių renovacijos projektai rodo, kad yra daugybė priemonių, kurias įdiegus galima sutaupyti iki 40–60 proc. šilumos kiekviename name, jeigu tik kas nors tuo realiai užsiimtų.
Šiandien daugiabučių administravimas išlieka viena prasčiausiai tvarkomų sričių Lietuvoje. Balkonų „dizainas“ darko namų architektūrą, langai keičiami į bet kokios konstrukcijos, bet kokios kokybės pakaitalus, nors tai prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir gadinamas visų pastato bendraturčių valdomas turtas.
Deja, iki šiol nesurastas efektyviai veikiantis administravimo mechanizmas, padedantis butų savininkams organizuotis ir tinkamai prižiūrėti savo pastatą, inžinerinę įrangą ir namo aplinką. Paskutiniai įvykiai Kaune liudija, kad daugiabučiuose iš viso nesaugu gyventi. Pasirodo, kad ir priešgaisriniais įrenginiais negalima pasinaudoti, per chaotiškai užstatytus kiemus nebegali pravažiuoti net greitosios pagalbos automobiliai.
Ne ką geresnė padėtis šildymo bei karšto vandens tiekimo infrastruktūroje. Padidintas radiatorių sekcijų skaičius ar pakeisti į didesnio ploto šildymo prietaisai nieko nestebina. Tai – ne tik kaimynų apiplėšimas, bet ir šildymo sistemų hidraulikos išderinimas. Dėl to vieni butai šildomi per daug ir atidaromi langai, o kituose žmonės gyvena ne aukštesnėje kaip 15oC temperatūroje, nors visi moka tiek pat.
Įstiklinti ir šildomi balkonai, įsirengtos, bet neįteisintos šildomos grindys, sukeistas radiatorių prijungimas prie stovų, trieigių čiaupų persukimas ir kitos gudrybės ženkliai didina šilumos suvartojimą daugiabučiuose ir šildymo sąskaitas.
Karšto vandens grobstymas, didžiuliai šilumos suvartojimo netolygumai atskiruose pastatuose erzina gyventojus, bet šis pyktis dažniausiai nukreipiamas sąskaitą išrašiusio asmens pusėn, atkakliai manant, kad namas „čia ne prie ko“.
Prioritetas – daugiabučių administravimo reforma
Paskutiniaisiais metais šildymo išlaidoms Lietuvos vartotojai ir valstybė įvairių kompensacijų formomis negrįžtamai išleidžia apie 2 milijardus litų kasmet, kurie galėjo būti panaudoti šiltinti namus, diegti pigesnio kuro naudojimą ar spręsti kitas šildymo problemas.
Deja, vartotojai piktinasi, kad energijos vartojimo efektyvumu niekas realiai nesirūpina, o valdžios institucijos savo pastangas kreipia į nereikšmingus šios problemos aspektus, tad ir rezultatai – kol kas niekiniai.
Daugiabučių pastatų administravimo reforma, pagerinanti jų priežiūrą ir renovacijos tempus, ne tik pakeltų Lietuvos piliečių gyvenimo ekonominę kokybę, bet ir sumažintų investicijas į strateginius energetikos projektus, kurie iš esmės yra skirti aptarnauti energijos švaistymą.
Artėja naujas politinių pažadų maratonas ir, matyt, vėl išgirsime naujų „stebuklingų“ receptų „šildymo kainoms“ tramdyti. Labai norėtųsi, kad pagaliau rinkėjų labui politinės partijos susitartų ir daugiabučių pastatų, kur gyvena 2/3 Lietuvos žmonių ir kur „pradingsta“ apie trečdalis visų Lietuvos energetikos išteklių, administravimo reformą pripažintų svarbiausiu prioritetu.
Reformuota pastatų priežiūros sistema turėtų priverstų bendrijas, namų administratorius ar kitus pastatų šeimininkus efektyviai įgyvendinti privalomuosius reikalavimus ir atlikti būtinus atnaujinimo darbus, kurie užtikrintų sanitarines ir higienos sąlygas, saugumą, estetiką ir taupų energijos vartojimą kiekviename pastate. Dvidešimties metų patirtis įrodė, kad palikti visa tai tik pačių gyventojų iniciatyvai ir atsakomybei nėra tinkamas kelias.
Yra visa eilė greitai įdiegiamų ir energiją taupančių priemonių, kurias būtų galima įdiegti dar iki kito šildymo sezono, jeigu atsakingos institucijos realiai tuo užsiimtų ir pareikalautų iš subjektų, kurie šiandien stropiai renka pinigus, bet per mažai rūpinasi, kad tie gyventojai gyventų šilčiau, patogiau ir pigiau.
