Kaip žinoma, pensijos dydį iš dalies lemia per karjerą sukauptas apskaitos vienetų kiekis. Kuo didesnė žmogaus oficiali alga, tuo daugiau jų galima sukaupti. Tačiau įstatymas riboja maksimalų kiekį, kiek jų galima sukaupti per vienerius metus. Vadinasi, ribojama ir būsima pensija, nors įmokoms tokių ribų iki pat šių metų pradžios nebuvo.
Kaip skaičiuojama pensija
Kaip aiškina „Sodros“, senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji.
Bendrosios pensijos dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Bazinės pensijos dydis kasmet indeksuojamas. Indeksavus bazinės pensijos dydį, indeksuojama ir bendroji pensijos dalis.
Vieneri stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei už 12 minimalių mėnesinių algų. Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo, bet daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) skaičiaus ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Apskaitos vieneto (taško) vertė kasmet indeksuojama, taigi atitinkamai indeksuojama didėja ir individualioji pensijos dalis. Vienas taškas įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2021 m. VDU siekia 1 352,70 euro.
Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Didžiausia galimų įgyti taškų suma per metus – 5.
Vis dėlto nuo šių metų ir įmokos mokamos nuo 5 VDU per mėnesį arba 60 VDU per metus.
Tačiau jei iki šių metų pradžios kas nors uždirbo ir įmokas mokėjo daugiau nei 5 VDU, jų pensijos dėl to didesnės nebus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2020 metais „Sodros“ įmokas nuo didesnės nei 60 VDU sumos mokėjo apie 8 tūkst. asmenų.
Ribojimas galioja jau nuo 1995 metų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigė, kad apskaitos vienetų ribojimas nėra naujas.
„Nuo 1995 metų, kai įsigaliojo Pensijų įstatymas, didžiausias asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, pagal kurį buvo skaičiuojama papildoma pensijos dalis (dabar individualioji pensijos dalis) buvo 5.
Šis ribojimas susijęs su solidarumo principu, kai uždirbančių daugiau sumokamos pensijų draudimo įmokos, skiriamos mažiau uždirbusių asmenų pensijoms finansuoti. Taigi, nuo 1995 m. uždirbusių didesnius atlyginimus ir nuo jų sumokėjusių pensijų draudimo įmokas, didžiausias koeficientas pensijai apskaičiuoti galėjo būti 5“, – komentavo ministerija.
Anot jos, pereinant prie apskaitos vienetų sistemos, buvo išlaikyta ta pati tvarka ir apskaitos vienetų skaičius buvo apribotas.
„Tačiau skirtumas palyginti su ankstesne tvarka yra toks, kad nuo 2019 m. buvo įvestos pamažu mažėjančios socialinio draudimo įmokų lubos, kitaip tariant, didžiausia suma, nuo kurios yra prievolė mokėti socialinio draudimo įmokas. 2019 m. ši suma siekė 120 VDU per metus (10 VDU per mėnesį), šiais metais ši suma yra 60 VDU per metus (5 VDU per mėnesį).
Kitaip tariant, įmokų luboms pasiekus tą pačią 5 VDU ribą, daugiau nei 5 VDU per mėnesį uždirbantys asmenys, per metus įgyja ne daugiau kaip 5 apskaitos vienetus, tačiau ir pensijų draudimo įmokas jie sumoka tik nuo 5 VDU per mėnesį“, – paaiškino ministerija.
Pasak jos, nuo šių metų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo visose darbovietėse apskaičiuoto darbo užmokesčio, neviršijančio 60 VDU.
„Jei keliose darbovietėse gaunamas darbo užmokestis viršija 60 VDU, tai ateinančiais metais asmeniui bus sugražinta įmokų dalis, kuri sumokėta nuo viršyto 60 VDU darbo užmokesčio. Pajamos iš individualios veiklos ir pan. apmokestinamos atskirai ir į bendrą pajamų sumą, nuo kurios neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, nepatenka“, – paaiškino ministerija.
Nesąžininga, kad žmonės negali mokėti daugiau įmokų
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad jeigu gyventojai uždirba daugiau nei 5 vidutinius darbo užmokesčius jiems reikėtų leisti mokėti daugiau įmokų ir už tai gauti daugiau apskaitos taškų.
„Šiuo metu matau tokį paradoksą – žmonės privalomai viliojami į II pensijų pakopą. Teigiama, kad ši pakopa padės užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje. Tačiau „Sodra“, kuri yra pagrindinė pensijų sistemos dalis, neleidžia žmonėms mokėti daugiau įmokų ir taip jiems užsitikrinti didesnę pensiją.
Jeigu jau valstybė remia II pakopos pensijos kaupimą, tada galėtų ir I pakopoje (t. y. „Sodroje“) leisti žmonėms savanoriškai sumokėti daugiau įmokų, už jas duoti daugiau apskaitos taškų. Taip ji padėtų žmonėms užsitikrinti didesnę pensiją“, – tikino R. Lazutka.
Anot jo, mokėti daugiau įmokų reikėtų leisti ne tik daugiau uždirbantiems, bet visiems, kurie to norėtų.
„Toks sprendimas netgi būtų aktualesnis ne tiems gyventojams, kurie labai daug uždirba ir savarankiškai investuoja į nekilnojamą turtą, verslą ar III pakopą (t. y. papildomą savarankišką kaupimą).
O žmonėms, kurie uždirba mažiau, tačiau turi nuosavą būstą, o vaikus jau yra užauginę. Pavyzdžiui, jiems iki pensijos liko 10 metų. Šie žmonės galėtų mokėti daugiau įmokų, kad vėliau gautų didesnę pensiją“, – siūlė ekonomistas.
Nepritarė apskaitos vienetų ribos didinimui
Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis nesutiko, kad reikėtų didinti privalomą 5 apskaitos vienetų ribą.
„Penkių apskaitos vienetų įgijimas per metus yra pakankamas, norint užtikrinti gana solidžias pajamas senatvėje. Privalomai reikalauti, kad jos būtų dar didesnės, valstybė neturėtų. O norintys dar didesnės pensijos gali rinktis III pakopos pensijų fondus arba kitas taupymo priemones.
Savanoriškai priimti įmokas nuo dar didesnės sumos būtų galima, tačiau mokantys tokias įmokas turėtų suprasti, kad dėl to bus proporcingai didesnė tik individualioji jų pensijos dalis, o ne visa pensija, kuri turi dar ir „lygiavinę“ bendrąją dalį, nepriklausomą nuo įmokų“, – pastebėjo profesorius.
Anot jo, didesnė problema yra mažosios pensijos, bet jų didinimą reikėtų finansuoti bendrųjų mokesčių, o ne socialinio draudimo įmokų lėšomis didinant bendrąją pensijos dalį, jei individualioji per maža.
„Įmokų ribos padidinimas virš 5 vidutinių uždarbių nieko gero mažų pensijų gavėjams šiandien neduotų, nes iš įmokų finansuojami tik įgyti apskaitos vienetai, o mažų pensijų gavėjai tokių vienetų įgiję turi mažai“, – sakė T. Medaiskis.
