Verslo atstovai piktinasi, kad turės mokėti didesnius mokesčius, tačiau dauguma jų bus pravalgyti. Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad milijardus eurų gynybai teks skolintis.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Lietuvos partijų lyderiai nusprendė gynybai kasmet skirti po beveik 6 procentus bendrojo vidaus produkto, tad finansavimas turi padvigubėti. Tačiau padidinę mokesčius valdantieji, Finansų ministerijos skaičiavimais, surinks tik 345 milijonus eurų, o dar kitais metais apie 500 milijonų eurų, kas yra 4-5 kartus mažiau nei reikalingi 2 milijardai eurų kasmet.
„Pažadai, kad gynybos fonde atsiras, kaip įkalta į akmenį – mokesčių didinimas didžia dalimi eina gynybos finansavimui. To nėra“, – sakė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Verslo atstovus, sutikusius su mokesčių kėlimu vardan gynybos, toks mokesčių reformos rezultatas piktina.
Štai ir Vilniaus universiteto ekonomikos docentas Algirdas Bartkus piktinasi galutiniu mokesčių reformos rezultatu. Mokesčių pakėlimas ne tik lėtins ekonomikos augimą, bet ir vers Vyriausybę trūkstamų pinigų gynybai skolintis, o tai – apie pora milijardų eurų kasmet.
„Galim į sekančius metus nukelti tuos 2 milijardus eurų, o iš mokesčių surenkama suma sudaro tik penktadalį poreikio. Ir tai penktadalis suapvalinus, pritempus, tai klausimas, iš kur likusius paimti?“ – kalbėjo ekonomistas.
Gynybai teks skolintis
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad gynybai pinigų trūks, tad teks milijardus eurų skolintis.
„Nepamirškime 150 milijardų europinio „Safe“ fondo. Paraiška bus per artimiausius mėnesius, turėsime išteklių gynybos finansavimui“, – tikino ministras.
Negana to, gynybos biudžetas gaus mažiau pajamų ir dėl paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis priimtų pajamų ir degalų mokesčių lengvatų ūkininkams. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas įtikinėja, esą ūkininkams mažesni mokesčiai svarbesni už gynybos biudžeto praradimus.
„Žemės ūkis – itin jautrus sektorius dėl nepastovumo produkcijos rinkose. Negali nusistatyti superkamos produkcijos kainos, pieno ir kitos krizės, ir klimato reiškinių negali kontroliuoti“, – sakė ministras.
Vyriausybė galėtų mažiau praskolinti Lietuvą, anot buvusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, jei parduotų valstybinės dirbamos žemės plotelius, įsiterpusius tarp privačių valdų ir panaudotų valstybinių įmonių finansinius rezervus.
Savivaldybės bijo netekti po 100 milijonų eurų
Dėl mokesčių reformos pyktį lieja ir savivaldybių merai, mat dėl jos baiminasi netekti kasmet po maždaug 100 milijonų eurų, mat gaus mažiau pinigų iš gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių.
„Už pirmą NT mokančių maksimalus skaičius gali būti 967 asmenys, tai liestų Vilnių ir Neringą. Pajamų bus mažiau nei surenkama iki šiol“, – sakė Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Savivaldybių vadovai piktinasi ir tuo, kad didėjant grėsmėms iš Rytų, jos privalės pačios ieškoti pinigų civilinei saugai ir mobilizacijai.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:





















































































































































































































































