Įsibėgėjant finansų krizei ir Lietuvoje daugėja įmonių bankrotų, o gyventojai su nerimu laukia padidėjusių sąskaitų už šildymą, baimindamiesi, kad greitai neįpirks būtiniausių maisto produktų. Naujai išrinkta valdžia finansų krizei pažaboti siūlo susiveržti diržus ir reformuoti mokesčius. Kaip tai palies mus visus, kalbamės su Europos Parlamento nare, ekonomikos mokslų daktare Danute BUDREIKAITE.
- Finansų krizei Lietuvoje įveikti siūloma keisti mokesčius. Kokį efektą tai duos mūsų šalies ūkiui ir žmonėms?
- Mokesčių pakeitimas, jų reforma - viena iš kovos su krize priemonių. Tačiau mane stebina mūsų valstybės pozicija. Lietuvos banko vadovas sakė, kad krizė paveikė tik investicinius ir pensijų fondus, vertybinių popierių rinką ir sumažino norą skolintis. Tuo suabejočiau. Dar reikia pridėti, kad užsienyje sumažėjo lietuviškų prekių paklausa. Kokios to pasekmės? Bankrotai, nedarbas, biudžeto deficitas.
Pažvelkime į Kiniją ar Prancūziją. Tai didelės šalys, kurias sunku lyginti su Lietuva. Bet ką siūlo Kinija? Pirmiausia didina valdžios išlaidas infrastruktūrai plėtoti, mažina mokesčius įmonėms, jas atleidžia nuo juridinių asmenų pajamų mokesčio ir lengvina kreditų išdavimo tvarką. Vadinasi, remia kreditų ėmėjus mažindama palūkanas, dengdama palūkanas iš valstybės kišenės tam, kad ekonomika ne smuktų, o augtų. Prancūzijos prezidentas antikrizinėje programoje siūlo palengvinti paskolų gavimą verslui, kad jis galėtų dirbti. Kuriamas mobilizacijos įstatymas būstams, planuojama paremti paskolas paėmusius gyventojus, kurie dėl išaugusių palūkanų turi sunkumų. Įkurtas aktyvaus solidarumo pajamų fondas, iš kurio bus didinamos senatvės pensijos ir skiriamos kompensacijos dėl padidėjusių kainų. Prancūzai pasisako prieš mokesčių didinimą, nes tai mažintų gyventojų perkamąją galią ir silpnintų įmones. Taigi orientuojasi į mokesčių mažinimą arba jų nedidinimą.
- Lietuvoje naujoji valdžia siūlo suvienodinti mokesčius, todėl vieni mokesčiai mažės, o kiti - didės. Manoma, jog tai padės Lietuvai išbristi iš krizės.
- Pats mokesčių keitimas ar suvienodinimas negali likti be pasekmių. Norėčiau išskirti mokestį, dėl kurio labiausiai diskutuojama - pridėtinės vertės mokestį (PVM). Mes jį didiname nuo 18 iki 20 procentų. Tai gana daug. Europos Sąjungoje reikalaujama, kad minimalus PVM būtų 15 procentų. Viena ES valstybė turi tokį pajamų mokestį ir puikiai gyvena. Taigi, ką duos PVM padidėjimas?
PVM mokestis - tai vartojimo mokestis, kurį moka vartotojai, ne gamintojai. Vadinasi, man ir visiems žmonėms prekės parduotuvėje kainuos dviem procentiniais punktais daugiau. Įmonės iš savo pelno to mokesčio nedengia, nėra ir kitų šaltinių. Jį už prekes ir paslaugas mokėsime tik mes.
Sakoma, kad dėl to gyventojams mažinamas pajamų mokestis. Tačiau nepamirškime, kad yra gyventojų, nemokančių pajamų mokesčio. Tai pensininkai. Lietuvoje 900 tūkst. žmonių gyvena iš pensijų ir negaudami papildomų pajamų už viską mokės kur kas brangiau.
Lietuvoje bemaž visas problemas mėginama spręsti gyventojų sąskaita. Imkime, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų arba šiukšlių apmokestinimo mokestį. Įdiegtas dvigubas apmokestinimas - gyventojai turės mokėti ir už suneštų šiukšlių kiekį, ir už savo būsto plotą. Tarsi butas šiukšlintų (!).. Kaip man pamatuoti, kiek šiukšlių buvo išvežta? Ar konteineris buvo pilnas ar tik pusiau užpildytas? Kai gaunu sąskaitą, žinau, kad moku ir už metrą, ir už konteinerį, į kurį nieko neįmečiau, nes buvau išvažiavusi visą savaitę.
- Tačiau didėjantis biudžeto ir „Sodros“ deficitas nieko gera nežada nei dabartiniams, nei ateities pensininkams.
- Mane stebina požiūris į mūsų biudžeto deficitą ir į mūsų žmogų. Jeigu Lietuvos banko vadovas ponas Reinoldijus Šarkinas sako, kad ekonomika ir taip būtų lėtėjusi, ir mes tai žinojome, tai kodėl nieko nedarėme? Kodėl staiga „Sodroje“ atsirado milijardinė skylė ir pensijoms neliko pinigų? Tragiškesnio projekto kaip mūsų pensijų sistemos reforma neteko matyti. Panaši situacija yra tik Bulgarijoje.
Iš „Sodros“ 5,5 proc. įmokų pervedėme į privačius fondus, kurie už nieką neatsako, tačiau sistemingai gauna įmoką. Dabar fondai žlugę, o „Sodros“ deficitas didžiulis. Ir ką valdžia nutaria? Ogi sumažinti tuos 5,5 proc. įmokų iki 3,5 proc., kad paskui, matyt, vėl padidintų. Kyla klausimas, kodėl aš, pasirašiusi tokią sutartį, neturiu teisės pasitraukti iš sistemos, kuri verčia mane verge? Kėliau šį klausimą Europos Parlamente ir prašiau Europos Komisijos, kad ji nagrinėtų Lietuvoje, Bulgarijoje, kitose šalyse esančius atvejus, kur pensijų sistema neužtikrina geresnės ateities senatvėje. Su pinigais elgiamasi, kaip norima, žlugdoma žmonių teisė į aprūpintą, orią senatvę.
Sugrįžti į „Sodrą“ negalima, nors tai turėtų būti laisvas žmogaus apsisprendimas. Dabar „Sodra“ gali manipuliuoti, kaip jai patinka, o žmogus jaučiasi niekinamas, nes su jo pinigais pensijai daroma, kas tik norima. O dar jis bus priverstas mokėti ne tik už savo, bet ir pusės miesto šiukšles, taip pat už visas prekes gerokai daugiau, negu jos vertos.
- Tačiau sakoma, jog PVM padidinimas galutinei kainai įtakos neturės ir už maistą, vaistus, spaudą ar keleivių transporto paslaugas neteks mokėti daugiau?
- Kai kurių didelių įmonių atstovai sako, kad maistas neturėtų brangti, nes visą laiką būna akcijų, kai jis nupiginamas. Sakoma, kad dėl konkurencijos pardavėjai ir gamintojai nepadidins kainos tiek, kiek padidės PVM. Man keista, kai verslininkai apie vartojimo mokestį kalba kaip apie gamintojo mokestį, viską suplakdami. Aiškiai išlenda zuikio ausys - kainos, ypač maistui, yra gerokai didesnės negu sąnaudos. Palyginkime maisto produktų kainas Lietuvoje ir, pavyzdžiui, daug turtingesnėje Vokietijoje. Daug maisto produktų ten pigesni nei Lietuvoje. Taigi iliuzija tikėtis, kad kainos nekils arba liks tokios pačios.
Inga Luknaitė
