Kaunietė Akvilina (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt pasiskundė nežmogišku darbdavio elgesiu.
Ji papasakojo, kad neseniai mirė jai artimas šeimos narys, taigi dėl prastos savijautos ji pasiėmė 3 dienų nedarbingumą.
Vis tik darbdavys sužinojo, kad ji neserga, o ir miręs artimasis – nei mama, nei tėvas, tad ėmė grasinti, kad apskųs Akviliną „Sodrai“, esą ji neturėjo teisės imti biuletenio.
„Dėl artimojo mirties galima gauti kažkiek laisvadienių, bet, kiek žinau, tai nebuvo toks giminiškai artimas žmogus, dėl kurio darbdavys pagal įstatymus turėtų mane išleisti.
Visgi su tuo žmogumi buvau labai artima ir tikrai labai prastai jaučiausi. Ar gali man kažkas grėsti, kad dėl tokios priežasties pasiėmiau biuletenį? Ar tikrai tokiu atveju negaliu praleisti darbo?“ – teiravosi mergina.
Grasinimai dėl biuletenio – smurtas prieš darbuotoją
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžė – jeigu darbuotojui buvo suteiktas laikinas nedarbingumas, kuris yra teisėta priežastis neatvykti į darbą, tai darbuotojui neturi turėti neigiamos įtakos darbo santykių vykdymui bei tęstinumui grįžus po nedarbingumo į darbą:
„Jeigu darbdavys mano ar turi pagrįstų abejonių dėl darbuotojui išduoto laikino nedarbingumo pagrįstumo, darbdavys gali kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių, kuris kontroliuoja laikinojo nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą.“
Darbdavio grasinimus dėl darbuotojo gauto nedarbingumo inspekcija prilygino psichologiniam smurtui ar priekabiavimui.
VDI atstovai nurodė, kad šį klausimą pirmiausia rekomenduojama spręsti pačios darbovietės viduje, jei joje yra reglamentuota tvarka, ką daryti ir kur kreiptis smurto ar priekabiavimo atvejais.
Jeigu tokių lokalinių teisės aktų darbovietėje nėra arba darbuotojai su jais nėra supažindinti, patartina kreiptis į įmonės vadovą su prašymu ištirti psichologinio smurto ar priekabiavimo taikymą. Kartu su prašymu rekomenduojama pateikti visus turimus nepriimtiną elgesį patvirtinančius įrodymus.
Pašnekovų teigimu, jeigu šios problemos nepavyksta išspręsti darbovietės viduje, darbuotojas dėl tokio elgesio gali kreiptis į VDI, kad būtų identifikuojama situacija ir darbdaviui taikomos poveikio priemonės.
Be to, jeigu darbuotojas dėl darbdavio pažeidimų patyrė turtinę ar neturtinę žalą, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir šią žalą prisiteisti.
Mirus artimajam privalo išleisti iš darbo
VDI primena, kad nemokamos atostogos paprastai yra suteikiamos darbuotojui raštu paprašius ir darbdaviui sutikus, tačiau yra numatyti tam tikri atvejai, kuomet darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą ir suteikti nemokamas atostogas.
Vienas iš jų – dalyvavimas mirusio šeimos nario laidotuvės, kai darbdavys privalo suteikti iki 5 dienų trunkančias neapmokamas atostogas nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.
Inspekcijos atstovai pažymėjo, kad tokiu atveju tinkamu darbuotojo prašymu išleisti atostogų gali būti laikomas tiek laiškas elektroniniu paštu, tiek SMS žinutė.
Pasak VDI, jei darbuotojas prašo nemokamų atostogų dėl šeimos nario laidotuvių, jis darbdaviui neprivalo pateikti tą įrodančių dokumentų, pvz., mirties liudijimo kopijos:
„Visais atvejais šalys, įgyvendindamos savo teises ir vykdydamos pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.“
Pašnekovai pridūrė, kad tokių atostogų skaičius ir dažnumas nėra ribojamas, tačiau pabrėžė, kad teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų:
„Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.“
Į kieno laidotuves darbdavys privalo išleisti?
Vis tik Darbo kodekse sąvoka „šeimos nariai“ (į kurių laidotuves darbdavys privalo išleisti) nėra plačiau paaiškinta.
VDI atstovų išvadomis, šeimos nariams turėtų būti priskiriami:
- sutuoktiniai;
- vaikai (įvaikiai);
- motina (įmotė);
- tėvas (įtėvis);
- senelė ir senelis;
- kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką;
- asmuo, paskirtas vaiko globėju;
- partneriai, auginantys vaikus;
- vienas iš tėvų, auginantis vaikus;
- asmenys, turintys senyvo amžiaus artimuosius ar artimuosius su negalia ir pan.
„Kitaip tariant, tai yra asmenys, kurie turi šeimos ir darbo derinimo pareigų. O, pagal Tarptautinės darbo organizacijos teisinį reglamentavimą, šeima suprantama taip pat ne tik kaip sutuoktiniai ir jų vaikai, bet ir artimiausi giminės“, – dėstė inspekcija.
Vadovaujantis kontoros „Verum“ partneris ir advokatas Mindaugas Šimkūnas dar pridūrė, kad šeimos nariais gali būti laikomi brolių ir seserų sutuoktiniai, sutuoktinio tėvai, sugyventinis, su kuriuo nėra sudaryta santuoka, taip pat vaikų sutuoktiniai:
„Šeimos nariais galėtų būti laikomi giminaičiai ir artimi asmenys, kuriuos sieja gyvenimas kartu, bendras ūkis, emocinis (psichologinis) ryšys ir pan.“
Vis tik, jeigu darbuotojas nori dalyvauti ne šeimos nario, o, pvz., draugo ar kaimyno laidotuvėse, tokį prašymą darbdavys jau vertina individualiai ir gali nuspręsti darbuotoją tiek išleisti, tiek ir neišleisti, aiškino VDI.
Jei neišleidžia, vis vien galima išeiti – štai kas grės
M. Šimkūnas pabrėžė, kad suteikti iki 5 d. trunkančias nemokamas atostogas darbuotojui dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse yra ne darbdavio teisė, o pareiga: „Darbdavys čia neturi pasirinkimo.“
Anot jo, darbuotojo neišleidimas į šeimos nario laidotuves yra akivaizdus darbo įstatymų pažeidimas.
„Darbdavys negali uždrausti darbuotojui dalyvauti šeimos nario laidotuvėse. Tačiau, jeigu taip nutiktų, darbuotojas turi teisę vis tiek dalyvauti laidotuvėse, o darbuotojo nebuvimas darbe jo šeimos nario laidotuvių dieną ar iš karto po to negalėtų būti vertinamas kaip pravaikšta.
Jeigu darbuotojui nepaklusus ir vis tiek išvykus į laidotuves darbdavys pritaikytų tam tikrą drausminę pareigų pažeidimo atsakomybę (pvz., atleistų iš darbo), darbuotojas galėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo ir turtinės / neturtinės žalos atlyginimo“, – akcentavo advokatas.
Jam antrino ir VDI, kurios atstovai pažymėjo – jeigu darbdavys atsisako suteikti darbuotojui nemokamas atostogas dalyvauti šeimos nario laidotuvėse, kai tai daryti privalo, toks elgesys galėtų būti vertinamas kaip darbo įstatymų pažeidimas.
Inspekcija, nustačiusi tokį pažeidimą, galėtų taikyti administracinę atsakomybę. Tačiau tam yra būtinas raštiškas įrodymas – darbdaviui pateiktas darbuotojo prašymas.
Anot M. Šimkūno, už darbo įstatymų pažeidimą darbdaviui gali grėsti bauda nuo 240 iki 880 eurų.
