Ministras žadėjo, kad, reguliatoriui oficialiai patvirtinus kitų metų energijos kainas, bus sprendžiama dėl galimų pagalbos priemonių vartotojams.
Reguliavimas nepakankamas
D. Kreivys patikino, kad „Perlo energijai“ atsisakius tiekti elektrą vartotojams fiksuota kaina, valstybė esą neleis perkelti nuostolių ant vartotojų pečių. Esą bus parengtos gairės, kokių veiksmų turėtų imtis „Perlo energija“ vartotojų atžvilgiu.
Ministras atmetė kritiką, kad elektros rinkos liberalizavimas neveikia. Tą neva patvirtina konkurencingi tiekėjų pasiūlymai vartotojams, kurie turi galimybę pasirinkti.
„Mes pripažįstame, kad reguliavimas šiandien yra per silpnas, ką rodo ir „Perlo energijos“ atvejis. Jeigu reguliavimas būtų stipresnis, tokio atvejo neturėtume. Tai turbūt reikia pripažinti ir niekas negali tos atsakomybės nusiimti“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo ministras.
Aiškindamas rekordines elektros kainas Lietuvoje, kurios šimtą kartų didesnės nei, pvz., Švedijoje, jis pripažino, kad jas lemia kelios priežastys.
„Iš kur atsiranda kainų skirtumai? Tai pirmiausia, Lietuva, Latvija ir Estija turi didžiulį elektros gamybos deficitą. Lietuva praktiškai negamina elektros. Ir per dešimtmetį, uždarius atominę elektrinę, mes šioje srityje ne ką nuveikėme.
Čia turime visi konstatuoti faktą, pasibarstyti galvą pelenais ir sakyti, keičiame situaciją. Tą mes dabar ir darome“, – tikino D. Kreivys.
Pasak jo, dabar priimti reikiami įstatymai, kurie paskatins elektros gamybą.
Ministro teigimu, kita aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis – tai nepakankami elektros jungčių pajėgumai su Skandinavija.
„Jungtys yra išnaudos 100 proc. importuoti elektros energijai. Tačiau, kadangi gamybos nėra, jos dar labiau nepakanka. Tada dujiniai generatoriai jungiasi ir ta kaina „sukyla“, – aiškino D. Kreivys.
Ar finansuosime karą, ar mokėsime daugiau
Ministras įspėjo, kad prie kainų augimo prisideda ir tai, kad remontui stabdomos Estijos, Švedijos elektrinės.
„Tačiau didžiausią įtaką turbūt daro karas. Šiandien mes neturime pamiršti, kad toje padėtyje, kurioje esame atsidūrę, yra karo Ukrainoje pasekmė.
Ir čia yra visų mūsų pasirinkimas: ar mes visi mokame agresoriui už dujas, už elektrą, už naftą ir taip finansuojame karą Ukrainoje, ar kitą kartą tenka susitaikyti su tuo, ką turime“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, išaugusias didmenines kainas lemia rekordiškai pabrangusios gamtinės dujos. Jos pabrango dėl Rusijos veiksmų.
D. Kreivys tikino, kad kai tik Valstybinė energetikos reguliavimo taryba oficialiai patvirtins kitų metų elektros kainas, bus sprendžiama, kaip būtų galima jas kompensuoti gyventojams.
Ministras taip pat pripažino, kad artimiausią šildymo sezoną Vilniuje veikiausiai teks deginti mazutą, kuris laikomas taršesniu už gamtines dujas, kurių Lietuva nebeperka iš Rusijos, o atsiplukdo iš kitų šalių.
