Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) su transporto bendrove „Arijus“ sudarė modulinių kilnojamų statinių miestelio nuomos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį.
Joje numatyta, kad 217 gyvenamų konteinerių su kitomis patalpomis ir paslaugomis įkainis už 1 mėnesį yra beveik 150 tūkst. eurų. Taigi, vienas namelis vidutiniškai kainuos apie 690 eurų per mėnesį.
Beje, skelbimų portale „Aruodas.lt“ šiuo metu yra 230 skelbimų, kuriais siūloma išsinuomoti 2 kambarių butą Vilniuje už mažiau kaip 600 eurų per mėnesį.
Ne tik nameliai, bet ir kitos patalpos
Tiesa, migrantų miestelį sudarys ne tik dviejų skirtingų rūšių gyvenamieji konteineriai. Vienuose iš jų (21 kv. m ploto) įsikurs šeimos, kituose (12 kv. m ploto) – pavieniai asmenys. Nameliai bus su baldais – kėdėmis, stalais, spintelėmis, lovomis (su čiužiniais ir patalyne).
Nameliuose turės būti palaikoma 21 laipsnio oro temperatūra.
Šalia gyvenamųjų namelių bus įrengtas maitinimo blokas iš sujungtų konteinerių (apie 15 vnt. 12 kv. m konteinerių), laisvalaikio, maldos, sporto palapinė (270 kv. m), kurioje galėtų treniruotis iki 60 žmonių.
Taip pat miestelyje bus įrengta ne mažiau, kaip 10 konteinerių dušų bent su 6 dušo kabinomis, 10 konteinerių tualetų su ne mažiau kaip 6 tualetų kabinos su visa įranga.
Be to, tiekėjai įsipareigojo miestelyje teikti ir skalbimo paslaugas – migrantai galės išsiskalbti iki 5500 kg drabužių per savaitę.
Tiekėjas taip pat teiks kiemsargio ir patalpų priežiūros paslaugas – tvarkys teritoriją, valys grindis, dezinfekuos paslaugas, išveš šiukšles.
Be kita ko miestelis bus aptvertas 2,5 km ilgio tvora, jame bus įrengti takeliai, rūkyklos, du apsaugos postai. Visoje teritorijoje bus įrengta ir 60 vaizdo stebėjimo kamerų.
Rinkosi mažiausią kainą ir neskelbiamas derybas
VSAT Komunikacijos skyriaus vedėjas Rokas Pukinskas informavo, kad konkursas miesteliui įrengti buvo paskelbtas liepos 22 d.
„Čia yra neskelbiamos derybos. Tiesiog turint omenyje ir įvertinus tai, kad sprendimo reikia skubiai, paimtas ir pasirinktas kriterijus – pigiausias siūlymas“, – aiškino tarnybos atstovas.
Jo nuomone, nereikėtų namelių nuomos lyginti su būtų nuoma Vilniuje.
„Nežinau, matyt, nekorektiška būtų lyginti namelių ir būtų kainas Vilniuje. Jūs žinote, kad nameliai yra laikinas sprendimas. Juos reikia saugoti.
Ir žmonės, kurie juose bus apgyvendinami, jie, matyt, paprastomis sąlygomis šiaip nebūtų apgyvendinami butuose Vilniuje. Tai gal nelabai galiu leistis daugiau į tuos palyginimus“, – kalbėjo R. Pukinskas.
Anot jo, 217 konteinerinių namelių gali sutalpinti 860–870 žmonių. Tikslus skaičius priklausys nuo to, kokie migrantai jame apsigyvens. Viename namelyje galės gyventi iki 4 žmonių.
„Pavyzdžiui, jeigu yra, tarkime, moteris su mažais vaikais, tai jie negali būti apgyvendinti su vienišais vyrais ir pan.“ – paaiškino VSAT Komunikacijos skyriaus vedėjas.
Pasieniečių mokyklos teritorija, kurioje bus įrengtas miestelis, yra didžiulė. Ten yra ir mokomieji korpusai, bendrabučiai, stadionas.
„Tai yra tokia vieta, kurioje mums nereikia prašyti savivaldybės leidimo ir pan. Be to, gerai išvystyta infrastruktūra“, – komentavo R. Pukinskas.
Pasak jo, reikalavimai nameliams yra tokie, kad juose būtų galima gyventi tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku.
Beje, praėjusių metų pabaigoje konteinerinius gyvenamuosius namelius pirko Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.
Už 234 namelius, kurie pagal kai kuriuos parametrus yra geresni nei nuomojami migrantams, agentūra bendrovei „Indema“ sumokėjo 1,98 mln. eurų. Taigi, vienas namelis kainavo apie 8,5 tūkst. eurų. VSAT už vieno namelio nuomą sumokės 8,3 tūkst. eurų.
Priklauso nuo techninių specifikacijų
Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiasis patarėjas laikinai einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas Arūnas Siniauskas negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, ar namelių nuomos kaina yra tinkama.
„Besąlygiškai lyginti kainas būtų sudėtinga, nes kainai įtaką gali daryti daug kriterijų. Siekiant maksimalaus objektyvumo, reikėtų detaliai lyginti technines specifikacijas (kokius būtent konteinerius buvo siekiama įsigyti / nuomoti vykdant atskirus pirkimus), koks kiekis, kuriam laikotarpiui ir pan.
Taip pat gali būti svarbu, kada buvo vykdytas pirkimas (atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio statybinių medžiagų, pvz. metalų, kainų pokyčius) ir kt.“ – paaiškino A. Siniauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad minima sutartis (pirkimo ataskaitos nuoroda žemiau) buvo sudaryta įvykdžius neskelbiamas derybas, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 71 str. 1 d. 3 p. (dėl skubos).
„Raginame ir primename pirkimų vykdytojams, kad, siekiant didesnės konkurencijos, į derybas tikslinga kviesti daugiau nei vieną tiekėją, tačiau pagal galiojantį reglamentavimą derėjimasis su vienu tiekėju nėra neteisėtas“, – priminė tarnybos atstovas.
