Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad su tokiu prašymu į Bendrijos valstybes ketinama kreiptis, jeigu situacija dėl migrantų taptų sunkiai valdoma.
„Svarstoma, bet kol kas negaliu pasakyti, kada valstybė kreipsis su šiuo prašymu. Bet jeigu situacija taps sunkiai valdoma, žinoma, kad prašysime“, – žurnalistams pirmadienį sakė Vyriausybės vadovė.
Ji pirmadienį migrantų krizės klausimus aptarė su Vilniuje viešinčia eurokomisare, atsakinga už vidaus reikalus, Ylva Johansson.
„Kalbant apie migrantų perkėlimą iš Lietuvos, mums trūksta sistemos teikiant tokią paramą, tačiau matome, kad valstybės narės veikia greitai ir ambicingai reaguojant bei teikiant paramą ir solidarumą Lietuvai – tiek kalbant apie įrangą, personalą, ir visuomet turime galimybę prašyti savanoriško migrantų pasidalinimo ir Europos Komisija gali tai daryti, jeigu to prašys Lietuva“, – spaudos konferencijoje sakė Y. Johansson.
„Aš siūlau įvesti ir privalomą solidarumo mechanizmą, kad užtikrintume, jog kai šalis narė patiria spaudimą, ji galėtų sulaukti pagalbos iš kitų narių ir ta parama nebūtų savanoriška“, – teigė eurokomisarė.
Ji pat teigė, kad daugėjant skrydžių iš Irako į Minską būtina dar kartą susitikti su Irako vyriausybe.
„Mes turime skubiai reaguoti ir kaip įmanoma greičiau susitikti su Irako vyriausybe ir šios šalies pareigūnais, kad aptartume galimybes sumažinti skrydžių apimtis“, – vėliau viešėdama Medininkuose žurnalistams sakė eurokomisarė.
Ji teigė, kad planai vykdyti skrydžius į Minską iš dar trijų Irako miestų – Basros, Arbilio ir Suleimanijos – yra liūdinantys.
Pastaruoju metu Lietuva susiduria su išaugusiais migracijos srautais iš Baltarusijos. Šiemet sieną kirto beveik 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Dauguma jų – irakiečiai.
Dėl išaugusios neteisėtos migracijos Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, kad tai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
Kalbėdama apie galimus Europos Sąjungos (ES) svertus, derantis su Iraku, Y. Johansson dar kartą pakartojo, jog ji jau anksčiau yra pasiūliusi naujų priemonių, susijusių su vizų išdavimu trečiųjų šalių piliečiams, jei konkrečios valstybės nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų, sprendžiant migracijos klausimus.
Eurokomisarė pridūrė, kad šis sprendimas dabar yra ES Tarybos rankose.
Paklausta apie daugiau galimų sankcijų Irakui, Y. Johansson sakė, kad dėl to turi pasitarti su ES vyriausiuoju užsienio reikalų įgaliotiniu Josepu Borelliu.
