Miestiečiai mokės mažiau, nei gyvenantys užmiestyje: valdantieji patys kritikuoja Vyriausybės siūlomus mokesčius

Seimo narys Laisvės partijos atstovas Kasparas Adomaitis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išreiškė neigiamą nuomonę apie naujo gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.

Jo teigimu, iš principo problemų kelia pasiūlytas NT mokestis ir medianos arba kiekvienos savivaldybės vidurinės turto vertės, pagal kurias būtų sprendžiama, kas mokestį turės mokėti, o kas – ne.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Rusams ketinama drausti įsigyti NT Lietuvoje, išimtis numatyta tik pabėgėliams

„INVL Baltic Real Estate“ pelnas pernai augo 24 proc. iki 4,2 mln. eurų

Svarbu planuojantiems pirkti būstą: paaiškino, kuo rizikuojate dabar ir kokie nauji reikalavimai netrukus įsigalios

„Vilniaus miesto mediana yra aukšta – 60,1 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad net ir už gana branguų (Lietuvos mastu) būstą miesto pakraštyje, kuris kainuotų apie 100 tūkst. eurų, tektų mokėtų labai nedidelį arba jokio NT mokesčio (mano skaičiavimu – 23,6 euro).

Vilniaus rajono mediana jau yra jau gerokai mažesnė – 35,1 tūkst. eurų. Todėl už kelių šimtų metrų esantis, iš esmės tokios pat 100 tūkst. eurų vertės, bet jau Vilniaus rajone esantis būstas, turėtų mokėti jau ir maksimalų pirmam būstui taikomą mokestį – 0,1 proc. Mano apskaičiavimu – 50 eurų“, – rašė politikas.

Anot jo, tokia pati problema bus ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir Šiauliuose bei Panevėžyje.

K. Adomaičio nuomone, nors pačios NT mokesčio sumos – nedidelės, teisybės dėl jų irgi nėra daug.

Seimo narys įsitikinęs, kad daug logiškiau būtų taikyti medianą visai Lietuvai vienodą. Tai, aišku, reikštų, kad daugelyje Lietuvos rajonų NT mokestis nebūtų taikomas.

„Bet dėl to bėdos nematau“, – rašė Seimo narys.

Tiek siūloma NT mokestį, tiek kitus mokesčių pakeitimus taip pat kritikuoja ir kiti valdančiajai koalicijai atstovaujantys politikai.

Kaip būtų skaičiuojamas mokestis

Portalas tv3.lt primena, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektu siūloma apmokestinti atskirus NT objektus, o ne bendrą jų verčių sumą.

Tokiu būdu savivaldybės gaudamos gyventojų mokamą mokestį turės daugiau galimybių plėsti jiems teikiamas švietimo, sveikatos, socialines ir kitas viešąsias paslaugas.

Iš pradžių įstatymo projekte buvo numatyta, kad žmogus už gyvenamąjį būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija tos konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto vidurinės vertės (medianos), mokėtų 0,03 proc. tarifą.

Tačiau dar praėjusių metų pabaigoje projektas buvo patikslintas ir nustatyta, kad tokiu atveju žmogus mokesčio nemokėtų. Taigi pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.

Kaip skelbė Finansų ministerija, pagal atnaujinto projekto nuostatas, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą viršijančios būsto vertės.

Jeigu būsto vertė siektų nuo vienos iki dviejų medianų, mokestinis tarifas būtų 0,06 proc. Vertei, viršijančiai dvi medianas, būtų taikomas 0,1 proc. tarifas.

Siūloma, kad priėmus įstatymų pakeitimus Seime, pirmosios NT mokesčio deklaracijos pagal pakeistą modelį gyventojus pasiektų 2026 metais.

Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, 2026 m. pradės veikti ir modernios NT mokesčio deklaracijos, kurias parengs ir mokestį apskaičiuos VMI.

Taigi žmonėms nereikės papildomai gaišti laiko teikiant duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą – bus išnaudojami Registrų centro duomenys.

Ministerijos teigimu, šiuo projektu pereinama prie tradicinio NT mokesčio už NT objektą, o ne bendrą jų verčių sumą.

Gyvenamajam būstui taikomas lengvatinis apmokestinimas – pusė žmonių neturės mokėti jokio NT mokesčio, o vidutinis mokestis sieks apie 14 eurų per metus.

Mokesčio išskirtinumas – pajamos iš mokesčio atitenka savivaldybėms – didinamas savivaldos finansinis savarankiškumas ir stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą.