Toliau metai ėjo gana ramiai, eterį virpino tik diskusijos. Radikaliausios sklido iš Sveikatos ministro lūpų ir jas galima pavadinti „klius visiems“. Jis vis kėsinosi grąžinti sveikatos priežiūrą kokius 20 metų atgal, kai nei gydytojo nesirinkai, nei gydymo įstaigos. Studijas pabaigę studentai tegauna darbo paskyrimą į rajoną, kaip kokiu sovietmečiu. Pacientams – sankcijos už neatvykimą užsirašius. Privačioms gydymo įstaigoms – jokių sutarčių. Laimei, kol kas žodžiai netapo kūnu, linkėdami sveikatos, norime kad ir netaptų.
Diskusijos virė ir dėl aukštojo mokslo. Buvo aptarinėjami trys studijų finansavimo variantai. Kodėl aptarinėjami, kodėl trys – taip iki galo ir neaišku. Studijų krepšelio sistema atskleidė, kurios mokymo įstaigos yra paklausiausios tarp geriausiai besimokančių. Net permainoms labiausiai priešinęsis Vilniaus universitetas, ir tas pasinaudojo kai kuriais reformos privalumais ir pakeitė juridinį statusą, kad turėtų daugiau savarankiškumo.
Antrąjį metų pusmetį okupavo pirmininkavimas Europos Tarybai. Viena kol kas per mažai įvertinta šio įvykio nauda – susivokimas, kad Lietuva gali tapti pasaulinių renginių vieta. Turi visą reikalingą infrastruktūrą ir įgūdžius, nereikia didelių investicijų. Reikia tik susivokti ir užsiimti. Kaip tyčia, ir proga prisistatyti pasauliui bus čia, Lietuvoje, kitąmet vyksiančioje kontaktų mugėje. Na o skaičiuojant pirmininkavimo kaštus, reikėtų įtraukti ne tik išleistus 214 milijonų, bet ir pieno produktų blokadą.
Lapkričio pabaigoje baigėsi svarstymai „kaip kaupti senatvei“ – apie 60 procentų pensijų fondų dalyvių liko prie esamos sistemos, 30 procentų pasirinko kaupimui prisidėti papildomai, įmokas sustabdė apie 2 procentus. Tačiau netyla perspėjimai, kad tai – ne pabaiga, laukite tęsinio. Tęsinio šia tema nebesinori. Taip pat nesinori jokių tęsinių mokesčių klausimu, nes ir 2013 metais neapsieita be mokesčių didinimo. Priimti sprendimai suvaržyti nuostolių kilnojimą, apmokestinti akcijų prieaugį, padidinta mokestinė žemės vertė. Sumažintas gyventojų pajamų mokestis dividendams, ir tai kone vienintelis geras sprendimas mokesčių srityje.
Kitus metus gana aiškiai galima padalinti pusmečiais – į politinį ir ekonominį. Pirmąjį pusmetį politikai ruošis rinkimams, tad įsigykite ausų kamštukus. Bus manipuliuojama visomis temomis, pradedant pensijų kompensavimu, minimalios algos kėlimu - baigiant šeimos politika. Antrąjį pusmetį intensyviai ruošimės įsivesti eurą, nes abejonių, kad jį turėsime lieka vis mažiau. Didžiųjų bėdų – šešėlio ir emigracijos nesumažinsime, ir kartais susidaro įspūdis, kad ir mažinti nenorima. Emigracija mažina nedarbą ir socialines pašalpas, šešėlis – maitina. Netruks kalbų apie Europinius pinigus - juk baigiasi viena finansinė perspektyva ir prasideda kita. Vardinsime, ko nespėjome, raginsime greičiau pradėti „savintis“ paskirtas lėšas. Apibendrintai galiu pasakyti, kad 2014-ieji bus kalbų apie pinigus metai. Sveikindama su Naujaisiais, linkiu, kad litai ir eurai būtų ne tik lūpose, o ir piniginėse!
