Stebuklas taip ir neįvyko – rimtos finansų ir ekonomikos problemos Europoje, pirmiausia euro zonoje, nenužengė praeitin kartu su 2011-aisiais. Mėnesiai vėl pradedami skaičiuoti iš naujo, o ekonomikos bėdos – senos, bet, laimė, išsprendžiamos. Bet jau toli graži ne visi ekspertai prognozuoja visišką euru paremtos sistemos žlugimą.
Kad problemų Europos Sąjungoje kol kas su kaupu, rodo naujausi įvairių šalių oficialių atstovų pasisakymai. Pavyzdžiui, Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindos pripažino, kad šalies biudžeto deficitas per 2011 metus gali būti net didesnis nei dar prieš kelias dienas paskelbtas rodiklis – 8 proc. nuo BVP.
Norint, kad biudžeto deficitas 2012 metais siektų 4,4 proc. BVP, Ispanijos vyriausybei būtina rasti 35 mlrd. eurų. Tik klausimas – kur? Ir kalbama apie ketvirtąją pagal galią euro zonos ekonomiką. Beje, ekspertų manymu, naujausi įvykiai, tarp jų – silpstanti ekonomika paskutinįjį metų ketvirtį, byloja apie jau prasidėjusį Ispanijoje nuosmukį. Pesimistiškai nusiteikę ir paprasti ispanai. Kaip rodo viena iš apklausų, beveik pusė respondentų mano, kad situacija Ispanijos ekonomikoje pagerės ne anksčiau kaip 2013 metais, o 37 proc. ispanų įsitikinę, kad dabartiniai metai bus dar blogesni nei praėjusieji.
Beje, dar liūdnesnė padėtis Italijoje, kuriai šiais metais reikia surasti 450 mlrd. eurų skolų įsipareigojimams padengti. O Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble pripažino, kad dėl skolų krizės Europoje 2012-ieji bus sunkesni nei praėjusieji, tačiau Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, turėtų atsilaikyti. Sunkumai laukia ir valstybių, kurios neįeina į euro zoną, nes finansinių srautų karštligė neišvengiamai daro įtaką visos dalyvėms. Pavyzdžiui, Danijai, kurios premjerė Helle Thorning-Schmidt perspėjo piliečius, kad „klestėjimo metai nužengė praeitin, ir danai turi ruoštis sunkumams“. Pasak jos, biudžeto deficitas „jau sudaro apie 100 mlrd. kronų ir, galimas daiktas, bus dar didesnis“.
Europos sunkumų atgarsiai juntami beveik visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje manoma, kad būtent skolų krizė euro zonoje kelia pagrindinę riziką valstybės finansų sektoriui šiais metais. Tai rodo apklausos, kurią atliko Pietų Korėjos prekybos ir pramonės rūmai ir kurioje dalyvavo 250 finansų kompanijų, rezultatai. Euro zonos problemos, kurios vargu ar bus išspręstos artimiausiu metu, „gali sukelti sunkumų šalies finansų sektoriui, jautriai reaguojančiam į išorinius sukrėtimus“, pastebi ekspertai.
Europos apžvalgininkai, ištyrę naujamečius Europos valstybių ir vyriausybių vadovų pasisakymus, priėjo prie išvados, kad šie metai taps sudėtingesni nei 2011-ieji, bet ES išbandymus įveiks ir taps stipresnė. Beje, ypatingas yra Didžiosios Britanijos ekspertų požiūris. Pavyzdžiui, Ekonominių ir verslo tyrimų centro prognozėje teigiama, kad 2012-ieji „gali tapti euro zonos bankroto atskaitos tašku: „Mes 99-iais procentais įsitikinę, kad bendra Europos valiuta išnyks po 10 metų, - pastebima dokumente. - O 2012-ieji taps esminiais metais šiame procese, kai euro zoną paliks Graikija ir Italija“.
Toks scenarijus taptų precedento neturinčiu finansų ir ekonomikos kataklizmu. Tačiau dar yra laiko užkirsti kelią tokiai įvykių raidai. Todėl aktyvesniųjų euro zonos „gelbėtojų“ – Vokietijos ir Prancūzijos – nuolatinės konsultacijos tęsiasi. Sausio 9 dieną vyks eilinis Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy susitikimas, per kurį bus patikslintos priemonės, skirtos skolų krizei įveikti.
