„Tikėtina, kad bus eita paprasčiausiu keliu, kuriuo buvo eita ir anksčiau, ir Estijoje, tai PVM. Greičiausias, lengviausias būdas surinkti daug mokesčių ir socialinio teisingumo vardan bus padidinti kai kurie kiti mokesčiai, visų pirma pelno mokestis tam, kad parodyti, jog ne tik plačioji visuomenė prisideda prie krašto apsaugos finansavimo, bet ir verslas“, – trečiadienį po „Luminor“ pristatytos ekonominės apžvalgos žurnalistams kalbėjo Ž. Mauricas.
„Bet geriausias kelias būtų buvęs mokesčių reformą daryti“, – tikino jis.
Ž. Mauricas pažymėjo, kad dar prieš keletą metų reikėjo įgyvendinti mokesčių reformą ir tai būtų leidę tiek padidinti sistemos teisingumą, tiek surinkti daugiau mokesčių.
„Esu sakęs, kad saugiausias scenarijus, jei būtų pavykę įgyvendinti mokesčių reformą prieš keletą metų, kada tam buvo tinkamas metas. (...) Ypatingai pandeminiu metu buvo tokie dideli ekonomikos svyravimai, kad buvo idealiausias metas daryti tokio pobūdžio reformas“, – sakė ekonomistas.
„Lietuva turi daug žemai kabančių vaisių, kuriuos nuskynus galima būtų ir padidinti mokesčių sistemos teisingumą, ir surinkti daugiau mokesčių“, – aiškino jis.
Kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
