„Lietuvai kol kas geriausiai sekasi tvarkytis šiuo neapibrėžtumų kupinu karo Ukrainoje laikotarpiu. Sulėtėjus pramonės sektoriaus apsukoms, ekonomikos augimo lokomotyvo vaidmenį perėmė aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius. Informacinių technologijų ir finansinių paslaugų eksportas auga visose Baltijos šalyse, o sparčiausias augimas yra stebimas Lietuvoje – pagal šį rodiklį Lietuva aplenkė Latviją 2019, o Estiją – 2023 metais“, – „Luminor“ surengtos ekonomikos apžvalgos metu kalbėjo Ž. Mauricas.
„Tiesa, Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet gali suprastėti dėl nepalankaus politinio ciklo ir mokesčių politikos pokyčių rizikos“, – pažymėjo jis.
Anot ekonomisto, Lietuvos ekonomikai giliau į recesiją panirti neleido aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriai, atsparus namų ūkių vartojimas bei augančios viešojo sektoriaus investicijos. Visgi pramonės sektorius pernai dar buvo recesijoje ir šiemet jam neprognozuojamas ryškus atsigavimas.
Infliacija 2025 m. gali šokti iki 3 proc.
Ž. Mauricas kalbėjo, kad infliacija šių metų pradžioje Lietuvoje žemiau euro zonos vidurkio ir tesiekė apie 1 proc., taip pat galima tikėtis, jog šiais metais infliacija šalyje bus mažesnė nei euro zonos vidurkis. Vis tik, pasak jo, dėl tikėtino mokesčių padidinimo infliacija 2025 m. gali šokti iki 3 proc.
„Yra grėsmė, kad infliacija šiais metais gali būti didesnė nei prognozuojame dėl nenorinčių kristi vartotojų kainų, net ir žymiai sumažėjus gamybos kaštams. Pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos smarkiai sumažėjo, o tai daugiausia ir lėmė ūkininkų protestus, tačiau maisto produktų kainos gautiniams vartotojams nenori kristi“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.
„Centriniai bankai vėsina rinkų lūkesčius dėl palūkanų normų mažinimo, tad šių normų mažinimo lūkesčiai nusikelia iš pavasario į vasarą ar net rudens pradžią. Aukštesnės palūkanų normos ir toliau vėsins ekonomiką bei tolins ekonominio pavasario atėjimą“, – tikino jis.
Nedarbo lygis šalyje šiemet – 7,2 proc., mėnesinis darbo užmokestis turėtų augti 8,6 proc.
„Luminor“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvoje nedarbo lygis turėtų nežymiai padidėti, tačiau užimtųjų skaičius ir toliau augs panašiu tempu kaip ir 2022–2023 metais. Bankas numato, kad nedarbo lygis šalyje šiemet bus 7,2 proc., kitąmet – 6,8 proc. Tuo metu mėnesinis darbo užmokestis 2024 m. turėtų augti 8,6 proc., o 2025 m. – 6,5 proc.
„Nepaisant kiek išaugusio nedarbo lygio, Lietuvoje darbo užmokesčio augimas išlieka sparčiausias Baltijos šalyse ir ši tendencija išliks ir kitąmet. Tiesa, dviženklio darbo užmokesčio augimo tempo jau nevertėtų tikėtis, juolab kad privačiame sektoriuje jau 2023 metų pabaigoje atlyginimų augimas tapo vienaženkliu“, – kalbėjo ekonomistas.
„Ekonomikos augimui išliekant vangiam, darbo užmokesčiui atitenkanti BVP pyrago dalis Lietuvoje, tikėtina, šiais metais jau viršys ES vidurkį, o tai, savo ruožtu, mažins tolesnį atlyginimų augimo potencialą“, – aiškino jis.
Galiausiai Ž. Mauricas sakė, kad nekilnojamo turto (NT) kainų indeksas Lietuvoje nuo 2019 m. 4 ketvirčio iki 2023 m. 3 ketvirčio padidėjo 62,3 proc.
Lietuvos bankas (LB) numato, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) 2024 m. pokytis bus teigiamas ir sudarys 1,6 proc., po 0,3 proc. smuktelėjimo pernai. Tuo metu numatoma, kad infliacija šiais metais sieks 1,6 proc., kai pernai ji siekė 8,7 proc.
Anot LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, ekonomikos aktyvumą slopina neatsigaunanti paklausa eksporto rinkose. Anot jo, eksportas augs vos 0,2 proc., nors 2023 m. krito 4,8 proc.
Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 10,3 proc. Visgi darbo rinkoje matoma netvari tendencija – darbo užmokestis didėja sparčiai, o našumas nustojo didėti dar 2022 m., tad senka įmonių galimybės toliau sparčiai didinti algas.
Taip pat, anot LB, pernai 1,1 proc. susitraukęs privatusis vartojimas turėtų augti apie 3 proc.
Pastebima, kad darbo rinkos padėtis yra gera dirbantiesiems, kurių skaičius pasiekė didžiausią nuo 2008 m. krizės – 1,47 mln. Institucija tvirtina, kad teigiama migracija nusvėrė neigiamą natūralų augimą ir per 2023 m. dirbančiųjų Lietuvoje kiekis išaugo 29 tūkst.
Institucija taip pat praneša, kad šiuo metu grynoji infliacija išlieka 3,1 proc. Prognozuojama, kad 2025 m. Lietuvos BVP augs 3,1 proc., o 2026 m. – 3,3 procento.
Taip pat LB praneša, kad 2023 m. ir 2024 m. sparčiai gausėjo investicijos, ypač viešojo sektoriaus. Pernai investicijos padidėjo 10,6 proc., o šiemet – dar 4,5 proc.
