„0,5 proc. palūkanų norma, o dar blogiau - 0,25 proc. arba nulinė yra pasityčiojimas iš rinkos ekonomikos. Pinigai turi turėti kainą. Antraip jie laisvai teka į neefektyvias bendroves.“
Neįvardytas japonų pareigūnas
Panašu, kad Lietuvos investuotojai atidžiau stebi „Bloomberg“ ir „Reuters“ pranešimus, nei Lietuvos agentūrų naujienas. Globalios svarbos įvykių daugėja - jei ne kinų indeksų svyravimai, tai JAV rizikingų paskolų teikėjų balansavimas ant lyno. Tiesa, daug jų kabo jau tik viena ranka. Pinigų kaina ir jos įtaka rinkoms dominuoja diskusijose.
Indeksas OMXV pamažu tampa investuotojų nuotaikų ir požiūrio į didžiausių pasaulio ekonomikų svyravimus indikatoriumi. Kolega jau skaito ir rytinės pakrantės orų prognozes.
Neramių pasaulio rinkų fone baigiami dėlioti vietos bendrovių metiniai rezultatai. Lietuvos bendrovių naujienos - pranešimai apie dividendus.
Dividendai atidunda
Po Nepriklausomybės atkūrimo šventės ir suteikto laisvo pirmadienio grįžtame prie monitorių.
Antradienis buvo gana ramus, nežymiai dominavo optimistai. „Standard & Poor's“ antradienį patvirtino Lietuvai anksčiau suteiktus A ilgalaikio skolinimosi ir A-1 trumpalaikio skolinimosi reitingus. “Snorui” nustatė mažesnius: ilgalaikių įsipareigojimų reitingą BB- ir trumpalaikių įsipareigojimų reitingą B. Dienos apyvarta be tiesioginių sandorių – 9,5 mln. litų. Brangusių ir pigusių akcijų santykis – 14/9. JAV kaito aistros dėl blogų NT paskolų. SEB Vilniaus bankas pristatė nuosaikiai optimistinę makroekonomikos apžvalgą.
Trečiadienio apyvarta be tiesioginių sandorių – 8,9 mln. Litų. Brangusių ir pigusių akcijų santykis – 4/22. Visu smarkumu siūbavo indeksai. JAV tęsėsi rizikingų paskolų teikėjų ir visos rinkos drebulys. O „Šiaulių bankas“ visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo tvirtinti: kuklių dividendų išmokėjimą pinigais, tradiciškai mokamus dividendus akcijomis ir naująją emisiją - 2,30 Lt už akciją banko akcininkams.
Įprastas, pastovus atlygis už kantrybę.
„Sanitą“ (SAN1L) Lenkijoje netikėtai vėl ištiko „Corhydron“ problemos. Kiek čia yra vaistų kokybės reguliavimo ir kiek – paslėptos rinkos „gynybos“ nuo užsienio investuotojų? Akcija smuko 1,29 proc.
Kadaise spekuliantų apsėstos AB „Lifosa“ (LFO1L) vasario mėnesio pardavimai išaugo 16,3 proc.
Ketvirtadienio apyvarta be tiesioginių sandorių – 8,8 mln. litų. Brangusių ir pigusių akcijų santykis – 19/8. Prekeiviai koreguoja savo pozicijas pagal prognozuotus ir realius rezultatus: kilo TEO1L, kai paskelbė apie didelius dividendus – 0,26 Lt akcijai. Nors apie tokią vertę buvo kalbama, nesitikėta, kad beveik visą paskirstytinąjį pelną bendrovė išmokės akcininkams.
Po akcininkų susirinkimo “Snoro” (SRS1L) akcijos pabrango 1,03 proc. Kaina augo banko valdybai pasiūlius ignoruoti formalų oficialųjį pasiūlymą supirkti “Snoro” akcijas po 4,72 lito. Vienai paprastajai akcijai (SRS1L) siūloma išmokėti 0,12 Lt, privilegijuotajai (SRS2L) – 1 Lt dividendų.
Penktadienio apyvarta be tiesioginių sandorių – 8,1 mln. litų. Brangusių ir pigusių akcijų santykis – 16/11. TEO1L pasipriešinimas ties 1,73 viršutine kainos riba. AB Rytų skirstomieji tinklai pasiprašė į Oficialųjį prekybos sąrašą. Akcijos, patekę į Oficialųjį prekybos sąrašą paprastai nežymiai brangsta – bendrovei taikomi griežtesni biržos nustatytų reikalavimų atitikimo kriterijai, todėl didėja investuotojų pasitikėjimas. Bet tai teorija: tereikia prisiminti, kaip ilgai Oficialiajame sąraše galavosi „Ekranas“.
Tęsiantis stambiųjų „Gubernijos“ (GUB1L) akcininkų susistumdymams, smulkieji traukėsi kitur.
Tačiau rinktis ne itin yra ką. Nepaisant aštrių svyravimų kas savaitę, teturime vos kelias likvidžias pozicijas Vilniaus biržoje. OMXV indekso pokytis per savaitę neigiamas - 0.27
Atveriamas makro ginklų arsenalas
Lietuvoje stiprėja infliacijos grėsmė. Sprendžiant iš paskelbtų programos nuotrupų, jai valdyti kol kas renkamasi lengvus ginklus arba ginklų imitacijas.
Įtaką lūkesčiams bandoma daryti ir valdininkų pasisakymais, bet jiems toloka iki įtakingiausių centrinių bankų subtilios ir griežtai valdomos retorikos. Aštrėja suvokimas, kad reikia veikti, bet greičiausiai bus veikiama todėl, kad neveikti nebegalima. Todėl nemažai vadovėlinių frazių adresuojama reitingų agentūroms ir TVF.
Taip jau yra, kad nuolat įtelpame į kokį nors burbulą – nekilnojamojo turto, akcijų rinkos ar į abu vienu metu. Infliaciją Lietuvoje daugiausia lemia skolinimosi sukeltos vidaus vartojimo tendencijos.
O paskelbta antiinfliacinė programa yra tarsi euro įvedimo programos dalis. Tik euras viena ranka vedamas, o kita – stumiamas šonan. Pasisakyti prieš euro įvedimą kairuoliškam politikui – nedrąsu, o įvesti jį, klaidingai siejamą su kainų didėjimu – nepopuliaru.
Kodėl gi nepaskaičiavus euro neįvedimo nuostolių verslui ir gyventojams? Panašu, kad kylant infliacijai, už neįvedimą susimokėsime nuvertėjančiais indėliais, kylančiomis paslaugų ir energetikos kainomis. Be to, ribodami infliaciją pakankamai ilgą laiką (apie 3-4 metus) dirbtinai ribosime ir augimą. Slovėnai kylančių eurokainų mitą sugriovė lengvai.
Jau girdimos solidžių analitikų prognozės apie tai, kad nerealu įsivesti eurą ir 2010 metais. Dėl ribotų monetarinės politikos instrumentų veikti tampa dar sunkiau. Dar sunkiau veikti, nes ne visos priemonės patrauklios rinkėjams. Dėl turtingesniųjų iš jų nesiruošiama įvesti labai gąsdinančio nekilnojamo turto mokesčio (nors visi sutinka, kad mokestis turės būti įvestas - kada nors). Panašu, kad antiinfliacinė programa daugiau skirta infliacijos pasekmėms sušvelninti, bet ne priežastims reguliuoti.
Visai neseniai vienas didžiausių bankų Lietuvoje paskelbė, jog gyventojai laikydami indėlius, dėl infliacijos praras apie 148 mln. litų. ir paskatino gyventojus investuoti ar pirkti investicinius produktus. Ironiška, bet tai rodo bankų požiūrį į indėlių svarbą. Neabejotina, kad siekdami išvengti infliacijos, gyventojai investuos – ir į nekilnojamąjį turtą taip pat, didins įsiskolinimus, o kiti tiesiog daugiau vartos, linksminsis, keliaus. Daugeliui itin trūksta investicinių produktų supratimo, o tuo naudojasi jų pardavėjai.
Į indėlių palūkanas didžiausi bankai gali atsainiai žvelgti - mat gali pigiai skolintis iš motininių bendrovių, taip palaikomas likvidumas, bet kartu importuojami pinigai į Lietuvą ir lengviau išduodamos paskolos – o tai vienas iš infliacijos veiksnių. Panašu, kad bankų - indėlių saugotojų funkcija vis labiau menksta. Tik pigūs pinigai ne visada – gėris.
Tuo tarpu NT pardavėjai ir statytojai atkakliai tvirtina, kad brangstanti darbo jėga, medžiagos, didins būsto kainas. Tik neskelbiama, kiek būsto kainas didins augančios NT bendrovių išlaidos reklamai, juk skelbimų apie nuostabius būstus daugiabučiuose naiviais poetiškais pavadinimais vis daugėja.
Ketvirtadienį Latvijos bankas pradėjo intervenciją į valiutų rinkas – puolė pardavinėti eurus ir stiprinti latą. Kaip rodo krizių istorija (Tailandas 1997), tokios intervencijos labai nudžiugindavo gerai pasirengusius valiutų spekuliantus. Latvių kanarėlė gieda vis šaižiau.
Ponzi kerštas arba „Sekundė“ Amerikoje
Ponzi schema – negudrus metodas, kai grąža investuotojams mokama iš kitų investuotojų pritrauktų pinigų. Todėl grąža turi būti itin didelė, kad nuolat pritrauktų naujų investuotojų. O investuotojai turi nuolat plūsti, kad jų pinigais būtų galima mokėti pirmtakams. Vargas vėliausiai prisijungusiems naivuoliams!
JAV schema pavadinta pasižymėjusio italų kilmės ekonomisto ir verslininko Charles Ponzi vardu. Lietuvoje tokį būdą išgarsino „Sekundė“. Šįkart ji įžvelgiama rizikingų nekilnojamojo turto paskolų („subprime loans“) rinkoje. Šios „subprime“ paskolos išduodamos klientams su neaiškia kredito istorija, nestabiliomis pajamomis ir pan. Jiems skolinama už kur kas didesnes palūkanas. Pelningumas didelis, bet didesnė ir nemokumo rizika.
Ekonomisto Hymano Minsky teigimu, kapitalizmo sąlygomis, po ilgo gerovės laikotarpio atsiranda fazė, kai didelę dalį finansų struktūroje sudaro spekuliaciniai arba Ponzi vienetai. Griūtį gali inspiruoti valdžios bandymai suvaldyti infliaciją griežta monetarine politika. Kadangi kilimas slopsta, skubiai uždarinėjamos nuostolingos spekuliatyvios pozicijos siekiant pasiimti grynuosius pinigus, o reakcija tampa grandinine spekuliacinimas vienetams virstant Ponzi vienetais (niekas nenori likti paskutinis). Turto kainos subliūkšta.
Įvairios rizikingo skolinimosi, perskolinimo ir sverto galimybės gerovės laikotarpiu sukuria likvidumą, bet jis labai trapus.
Antai HSBC bankas paskelbė, kad 2006 blogos paskolos sudarys apie 10,5 mlrd. dolerių – daugiausia dėl negrąžinamų nekilnojamojo turto paskolų. „Subprime“ kompanijų „New Century Financial“ (NEWC) ir „Accredited Home Lending“ (LEND) akcijos drastiškai krito. Simboliškai atrodo ir besigaluojančios New Century kompanijos tinklapis.
Kapitalo mįslių biržose daugėja – neaiškūs jena ir Šveicarijos frankais pagrįsto skolinimosi mąstai, blogos „subprime“ paskolos JAV ir augantis infliacijos spaudimas, Latvijos infliacijos ir einamosios sąskaitos deficito problemos, Lietuvoje - mažesnio mąsto latviškos problemos. Stiprėjantis infliacijos spaudimas JAV (vartotojų kainų indeksas PPI kilo dvigubai daugiau nei tikėtasi) stiprina lūkesčius, jog FRB nemažins palūkanų normos – o didesnė palūkanų norma pagal klasikinius lūkesčius reiškia didėjančius bendrovių palūkanų mokesčius, mažesnį skolinimąsi, pelną ir investicijas.
Kitą savaitę vėl galime išgirsti apie Kiniją – vasario mėn. metinis eksportas padidėjo iki 51,7 proc., o importas sumenko iki 13,1 proc. nuo 27,5 proc. lyginant su sausio mėn. Nepaisant biurokratų renčiamų stabdžių ekonomikai ir užsienio kapitalo antplūdžiui, ekonomika sparčiai auga.
O Niujorke meteorologai prognozuoja debesuotą savaitę. Įsigysiu naują skėtį dėl visa ko ir aš - pasivaikščiojimams Vilniuje.
Portfelis po audringos savaitės.
