Statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 procentu. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, drabužiai ir avalynė bei transporto prekės ir paslaugos.
Vartojimo prekių kainos 2011 m. balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., padidėjo 1,3, paslaugų
kainos – 0,2 procento.
Toliau išlieka maisto prekių kainų augimo tendencija. Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo 9,5 procento pabrangusios daržovės ir bulvės, po 2,2 – mėsa ir jos produktai bei duona ir grūdų produktai, 2,5 – pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 1,8 – žuvys ir jų produktai ir 2,7 procento atpigę vaisiai ir uogos.
Drabužių ir avalynės grupės kainų pokyčiui įtaką padarė dėl naujų pavasario ir vasaros sezono kolekcijų pasirodymo 3,4 procento padidėjusios drabužių ir 5 procentais – avalynės kainos.
Transporto prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 2,7 procento pabrangęs benzinas, 2,4 – dyzeliniai degalai ir 1,8 procento atpigusios suskystintos automobilinės dujos.
2011 m. balandžio mėn. metinė (2011 m. balandžio mėn., palyginti su 2010 m. balandžio mėn.) infliacija sudarė 4,4 procento. Metinį kainų pokytį lėmė pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, transporto prekės ir paslaugos, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos ir atpigusios ryšių bei poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos.
Vartojimo prekės per metus pabrango 5,6, paslaugos – 0,6 procento.
Violeta Klyvienė: Lietuvos infliacija lenkia prognozes
Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią poveikį infliacijai darė brangstantys maisto produktai. Tai iš esmės lemia globalios tendencijos. Panašų maisto produktų brangimą stabėjome ir Estijoje. Tačiau Lietuvoje, skirtingai nei Estijoje, kilo transporto paslaugų kainos. Kita vertus, teigiamą poveikį kuro kainoms mūsų šiaurinės kaimynės rinkoje turėjo ir kilęs „kainų karas“.
Visgi tikimės, kad didesnį naftos pigimo poveikį Lietuvos vartotojai pajus gegužės mėn. Drabužių ir avalynės brangimas siejamas su sezoniniu veiksniu – naujų kolekcijų atsiradimu, tačiau ateinančiais mėn. šio veiksnio įtaka turėtų mažėti. Kainos didėja sparčiau nei mes prognozavome ir tikėtina, kad mes padidinsime savo VKI prognozes šiems metams. Yra akivaizdi rizika, kad vidutinė metinė infliacija galėtų šoktelėti gerokai virš 4,0 proc. ir tai gali neigiamai paveikti vartojimo atsigavimo tendencijas.
