Visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ baro „Būsi trečias“ puslapyje pasirodė įrašas, kuriuo buvo bandoma atkreipti smulkiųjų ūkininkų ar juos pažįstančių dėmesį. Įraše nurodoma, kad ieškomi asmenys galintys tiekti įvairius maisto produktus: daržoves, mėsą, sūrius.
„Būsi trečias“ vadovas Martynas Dacius atskleidė, kad jau kurį laiką norėjo plėsti tokių tiekėjų ratą, o socialinis tinklas yra itin patogi platforma atkreipti žmonių dėmesį. Susidomėję pasiūlymu ir galintys tiekti produktus nedideliais kiekiais – susisiekia patys.
„Šiuo metu jau bendrauju su pačiais ūkininkais, nes buvo, kad labai daug kas perdavė šią informaciją savo draugams, giminėms, pasiūlė susisiekti, tai renku informaciją, žiūriu kokios kainos, koks tiekimas.
Tiesa, jau atlikau ir savo pirmąjį užsakymą. Suradau, kas tieks miltus ir žirnius, taigi jau turėsim žirnių su spirgučiais iš ūkininkų“, – pasakoja M. Dacius.
Kavinės vadovas tikina – susidomėjusių ir norinčių tiekti produktus yra labai daug, tačiau tinka – ne visi.
„Mums svarbiausia, kad būtų reikiami dokumentai, nes būna, kad ūkininkai nori tiekti mums mėsą, bet mes negalime tiesiog paimti ją ir sumokėti pinigus, reikia, kad būtų su skerdyklos dokumentais, kurie įrodytų, kad mėsa patikrinta ir tinkama vartoti. Turi būti ir įsigijimo dokumentai, kad būtų atsekama iš kur mėsa atkeliauja“, – aiškina M. Dacius.
Vyras pasakoja, kad idėja ieškoti smulkiųjų ūkininkų, kurie tiektų produktus iš dalies kilo ir dėl noro palaikyti kitus mažus verslus, o dalyvavimas trumpojoje maisto tiekimo grandinėje yra naudingas abiem pusėms.
„Pas mus, kaip į mažą bariuką, atėję klientai, padės išsilaikyti ne tik mums, jie tuo pačiu padės ir kažkuriam mažam ūkininkui, kuriam nereikia bendrauti su daug tarpininkų – tai visapusiška nauda“, – įsitikinęs M. Dacius.
Sveikintinas žingsnis
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai tikina, kad toks žingsnis yra visapusiškai naudingas.
„Tai, kad restoranas nori gaminti iš ūkininkų imdamas tiesiogiai jų produkciją, yra gera mintis. Tai bus trumpa grandinė, naudinga tiek ūkininkui (pardavus produkciją tiesiogiai be tarpininkų), tiek vartotojui – valgant šviežius maisto produktus“, – nurodo ŽŪM atstovai.
Jie pabrėžia, kad trumposios maisto tiekimo grandinės yra skatinamos. Neseniai, liepos 10 d., baigėsi paraiškų teikimas gauti paramą trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu.
„Būsimi pareiškėjai buvo gana aktyvūs, gautos 26 paraiškos. Restoranai ir kitos maitinimo įstaigos gali pirkti, tiesiogiai ar internetu, iš esamų ar būsimų pareiškėjų produkciją“, – pasakoja ŽŪM atstovai.
Anot jų, jokių specialių reikalavimų dėl produkcijos tiekimo nėra. Reikia laikytis atitinkamų higienos ir maisto kokybės reikalavimų tiek ūkininkui, jei jis užsiima, pavyzdžiui, mėsos gamyba, perdirbimu, tiek restoranui – pagal savo tvarką ir reikalavimus, tačiau išskirtiniai reikalavimai dalyvaujant trumpojoje maisto tiekimo grandinėje nėra keliami.
„Ministerija nenurodo, kaip paramos gavėjai, gavę paramą trumpųjų grandinių plėtrai, ieškos rinkos savo produkcijos pardavimui, todėl yra sveikintinas pavyzdys, kai restoranai ar kitos maitinimo įstaigos renkasi Lietuvos ūkininkus, kad šie tiektų jiems produkciją“, – pabrėžia ŽŪM atstovai.
Trumposios tiekimo grandinės populiarėja
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) komunikacijos skyriaus mentorė Donata Macevičienė nurodo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ yra santykinai nauja, paraiškos renkamos nuo 2016 m. O nuo 2018 m. pateiktų paraiškų kasmet daugėjo.
2016 m. buvo pateikta 1 paraiška, 2017 m. paraiškų paramai gauti nebuvo pateikta visai, o šiais metais gautos jau net 27 paraiškos. Bendra 2020 m. pateiktose paraiškose prašoma paramos suma sudaro beveik 3 mln. eurų
Ši parama paremta bendradarbiavimu žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje, todėl paraišką šiai paramai buvo būtina teikti su partneriais, t. y. projekte turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 2 subjektai.
Pareiškėjais ir partneriais galėjo būti ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų prekyba, viešieji juridiniai asmenys, veikiantys žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse (gali būti partneriais ir tarpininkais).
Paramos lėšomis galima kurti logistikos centrą – remiama statinių, susijusių su žemės ūkio produkcijos gamyba ir sandėliavimu, statyba, nuomotis prekybos patalpas, pirkti pakavimo ir fasavimo bei perdirbimo įrangą, mobilią „parduotuvę ant ratų“, mokėti už transportavimo išlaidas, mokėti darbo užmokestį pardavėjui ir projekto vadovui.
Vienam projektui šiais metais buvo galima gauti iki 120 tūkst. eurų be PVM, nepriklausomai nuo partnerių skaičiaus.
„Kaip rodo statistiniai duomenys, susidomėjimas šia veiklos sritimi auga. Pagal veiklos srities įgyvendinimo taisykles galima pasirinkti kelis prekybos būdus, dažniausiai paramos buvo prašoma prekybai vietos ūkyje, tiesioginiam produktų pristatymui vartotojams, mobiliai parduotuvei įrengti, internetinei parduotuvei sukurti. Daugiausia paraiškų buvo teikiama iš daržininkystės bei gyvulininkystės sektorių“, – komentuoja D. Macevičienė.
Iš viso šiai veiklos sričiai KPP 2014–2020 laikotarpiui skirta daugiau nei 4 mln. eurų paramos suma.
