Pirkėjai klausia, kodėl taip ekologija besirūpinančios parduotuvės maišelius apmokestino tik tada, kai buvo priverstos, ir kodėl uždėjo mažiausią įmanomą kainą.
Be to, ekologiški maišeliai kainuoja brangiau, nei plastikiniai, tad pirkėjai ir toliau pirmenybę teikia netvarumui. O iš to paties plastiko gaminamos ir lygiai taip pat teršiančios aplinką vienkartinės pirštinės toliau dalijamos nemokamai. Mažiausioje parduotuvėje per dieną jų išdalijama apie 100 vnt. Ir viskas tik tam, kad pirkėjas į maišelį įsidėtų bandelę.
Tuo metu parduotuvių atstovai tikina, kad tam pačiam reikalui dažnai, o kartais ir dažniau, yra naudojamos žnyplės. Vis tik žnyplių, jų teigimu, neva nepakanka, mat pirkėjai maistą esą pradės liesti rankomis.
Parduotuvės esą apsimeta – ekologija joms nerūpi
Vilnietė Kristina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) neslėpė savo pasipiktinimo, kad parduotuvės nuolat skelbiasi prisidedančios prie plastiko kiekio mažinimo. Bet kažkodėl vienkartiniai plastikiniai maišeliai metai iš metų buvo dalinami nemokamai, kol valdžia įvedė draudimą. Po jo, anot vilnietės, žiniasklaidoje mirgėjo parduotuvių pasisakymai apie tai, koks tai geras sprendimas ir kaip stipriai jį palaiko.
„Kartodamos apie milžinišką plastikinių maišelių žalą parduotuvės nustatė pačią žemiausią maišelių kainą, nes tiesiog reikėjo juos apmokestinti. O atsakomybę permeta ant pirkėjų pečių – jie turi susiimti ir labiau rūpintis aplinka, nešdamiesi savo maišelius. Tačiau pačios patogesnių alternatyvų nesiūlo – plastikinis maišelis už 1 centą vis tiek apsimoka labiau, nei daug brangesnis kartoninis“, – tv3.lt redakcijai rašė Kristina.
Anot jos, situacija pasidaro dar komiškesnė, kai po „griausmingo“ vienkartinių plastikinių maišelių apmokestinimo parduotuvėse yra toliau nemokamai dalinamos vienkartinės plastikinės pirštinės.
„Vienkartiniai maišeliai yra išties patogūs ir reikalingi. O kam tos pirštinės? Per gyvenimą nesu panaudojusi nė vienos – juk yra žnyplės bandelėms įsidėti. Maišelį dar daug kam gali panaudoti, o tą pirštinę užsidedi vos kelioms sekundėms ir iškart – į šiukšliadėžę. Tai kur čia tvarumas?
Pirštinės – iš to paties plastiko kaip ir apmokestinti maišeliai. Aplinką jos teršia lygiai taip pat. O kai nemokama, tai visad atsiras, kas panaudos. Ir taip bus tol, kol valdžia nenuspręs kitaip. Jei taip nutiks, parduotuvės vėl visa galva sprendimą palaikys – pačios nieko nesiims. Atsakingi patys pirkėjai, kad renkasi netvariai – juk gali daugkartines pirštines iš namų atsinešti“, – dėstė vilnietė.
Pirštinės išdalijamos milijonais vienetų
Vienkartines plastikines pirštines turi ir nemokamai panaudoti siūlo visi pagrindiniai Lietuvos prekybos tinklai.
Jų atstovų teigimu, minėtas pirštines galima rasti prie duonos gaminių, konditerijos kepinių, taip pat vaisių ir daržovių skyriuose. Kai kur – ir prie taromatų.
„Jos skirtos pasinaudoti dedant prekes iš lentynos į pakavimo priemonę, taip užtikrinant produktų higienos ir saugos reikalavimus“, – sakė prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Ji neslėpė, kad tokias pirštines pirkėjai išties naudoja. Pavyzdžiui, mažose „Maximos“ parduotuvėje per dieną jų gali būti sunaudojama iki 100 vnt.
„Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis nurodė, kad šios pirštinės dalinamos ne visose tinklo parduotuvėse, o tik tose, kuriose yra duonos ar bandelių kepyklėlės.
„Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento atstovės Rasos Didjurgytės teigimu, vienkartinės plastikinės pirštinės klientams siūlomos tik kepyklos skyriuose: „Jos yra skirtos higieniškai paimti duoną iš pjaustyklės.“
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė nurodė, kad šios pirštinės yra beveik visose tinklo parduotuvėse.
Ji atskleidė, kad per 2022 metus parduotuvėse buvo panauda apie 5,5 mln. vienetų pirštinių, per 7 šių metų mėnesius – apie 3,7 mln. vienetų.
Pirkėjai gali rinktis: žnyplės arba pirštinės
„Maxima“ atstovė atkreipė dėmesį, kad greta vienkartinių plastikinių pirštinių, prie duonos gaminių ir konditerijos kepinių, pirkėjai gali rasti alternatyvą – specialias žnyples:
„Jas, kai tik įmanoma, raginame naudoti vietoje vienkartinių plastikinių pirštinių, kad jų parduotuvėse būtų sunaudojama mažiau.“
„Iki“ atstovės teigimu, žnyplės dažniausiai padėtos duonos ir bandelių skyriuose: „Iš klientų daug kas jas ir naudoja. Vaisių ir daržovių skyriuose jos nebūtų labai naudingas įrankis.
Vaisiams ir daržovėms ar palaidiems riešutams labai sunku rasti alternatyvų, tačiau, jeigu rastumėme – tikrai svarstytumėme jas.“
„Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė taip pat įvardijo, kad kiekvienas pirkėjas gali rinktis jam priimtiną būdą susidėti norimus pirkinius – pirštines arba žnyples.
„Nepastebime, kad vienkartinės pirštinės būtų populiarus pasirinkimas tarp klientų, išskyrus pandemijos metu, kai dėl higienos ir saugos pirkėjai mieliau rinkosi šią alternatyvą“, – komentavo atstovė.
Anot „Lidl“ atstovės, visiems kepiniams, apart duonos, pirkėjams siūloma naudoti žnyples. R. Didjurgytė nurodė, kad dauguma klientų jas ir naudoja.
„Norfa“ atstovas tikino, kad dėl pirštinių tinkle sprendžia parduotuvės vadovas: „Žnyplių, matyt, vien tiktai nepakanka. Tai kol kas alternatyvos nėra, kol kas yra taip, kaip yra.“
Plastiko kiekį mažina kitais būdais
„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė atkreipė dėmesį, kad iškart pasinaudoję tokiomis pirštinėmis pirkėjai įprastai jas išmeta į šalia esančias šiukšliadėžes.
Dėl to tinklas gali kontroliuoti tinkamą jų išrūšiavimą.
„Norfos“ atstovo teigimu, pirštinės, kaip ir maišeliai, yra reikalingi. Jis pažymėjo, kad vienkartiniai plastikiniai maišeliai niekur nedingo, o buvo tiesiog apmokestinti. Taigi jų vartojimas sumažės, bet jie išliks.
„Taip ir su pirštinėmis – arba atsisakyti iš viso reikia, bet tuomet vėlgi kyla klausimas dėl veterinarinių dalykų. Žmonės pradės liesti rankom produktus, o tai nėra gerai. Vienkartinių pirštinių žmonėms reikia, jos ir yra. Todėl kol kas nėra planų“, – kalbėjo D. Ryliškis.
Nors, atstovės teigimu, „Rimi“ parduotuvėse pirštinės nėra populiarus pasirinkimas, galimybės jų atsisakyti tinklas nesvarsto.
Pasak E. Krasauskienės, „Rimi“ plastiko vartojimą mažina kitais būdais. Pavyzdžiui, taiko nuolaidas daugkartiniams maišeliams, atnaujina produktų pakuotes, naudoja lengvai perdirbamą plastiką.